Staigus širdies plakimas, dusulys ir spaudimo jausmas krūtinėje gali sukelti klausimą, ar žmogų ištiko panikos priepuolis, ar širdies smūgis. Nors kai kurie simptomai sutampa, šias būkles lemia skirtingos priežastys.
Specialistai ragina atpažinti pagrindinius įspėjamuosius požymius ir žinoti, kada pagalbos reikia nedelsiant. Ypač svarbu nedelsti, jei simptomai pasireiškė pirmą kartą arba skiriasi nuo anksčiau patirtų, rašoma nyp.org.
Šis tekstas yra tik informacinio pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos klausimų rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Kaip pasireiškia panikos priepuolis?
Panikos priepuolio metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Dėl to gali staiga padažnėti širdies plakimas, pasunkėti kvėpavimas, prasidėti drebulys ir kilti stipri baimė. Žmogų kartais apima įsitikinimas, kad tuoj nutiks kažkas blogo ar net gresia mirtis.
Niujorko ligoninės ir Kolumbijos universiteto medicinos centro psichiatras dr. Ryanas Sultanas teigia, kad tokiais momentais organizmas pereina į padidėjusio budrumo būseną. Žmogus gali patirti itin didelę įtampą ir nežinoti, kaip ją suvaldyti.
Kartojantis panikos priepuoliams, specialistas pataria kreiptis į psichikos sveikatos specialistą ir ieškoti galimų jų priežasčių.
Į kokius požymius gali būti svarbu atkreipti dėmesį?
Širdies smūgį gali rodyti spaudimas, skausmas ar diskomfortas krūtinės centre. Šie pojūčiai gali plisti į ranką, kaklą ar žandikaulį. Taip pat galimas staigus dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar svaigulys.
Niujorko ligoninės kardiologė dr. Joy Gelbman pabrėžia, kad širdies smūgis nebūtinai sukelia stiprų skausmą krūtinėje.
Įspėti gali ir ne tokie tipiški simptomai, tarp jų – pykinimas, prakaitavimas, dusulys ar neįprastas silpnumas. Nauji pojūčiai, atsirandantys fizinio krūvio metu, taip pat neturėtų būti ignoruojami. Jei anksčiau žmogus be sunkumų lipdavo laiptais, tačiau dabar pajunta krūtinės diskomfortą ar pradeda dusti, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kodėl simptomų nepakanka diagnozei nustatyti?
Panikos priepuoliui dažnai būdinga staigi stipri baimė, drebulys, padažnėjęs širdies plakimas, dilgčiojimas ar svaigulys. Širdies smūgio atveju dažniau juntamas krūtinės spaudimas ar skausmas, plintantis į kitas kūno vietas, taip pat pasireiškia dusulys, prakaitavimas ir pykinimas.
Vis dėlto vien pagal pojūčius šių būklių patikimai atskirti negalima. Panikos priepuolis taip pat gali sukelti krūtinės skausmą, o širdies smūgis kartais praeina be ryškaus skausmo.
Jei simptomai yra nauji, neįprasti arba stipresni nei anksčiau, jų nereikėtų iškart paaiškinti nerimu. Įtarus širdies smūgį, būtina nedelsiant skambinti 112.
Medikai priežasčiai nustatyti įvertina paciento būklę, atlieka elektrokardiogramą ir kraujo tyrimus. Prireikus gali būti atliekama echokardiograma arba taikomas širdies ritmo monitorius, padedantis nustatyti galimus ritmo sutrikimus.
Dr. J. Gelbman pabrėžia, kad vertinant situaciją svarbūs ne tik tyrimų rezultatai, bet ir simptomų pobūdis bei aplinkybės, kuriomis jie atsirado.
Kas gali padėti mažinti riziką?
Specialistai rekomenduoja rūpintis fizine ir emocine sveikata. Stresą gali padėti mažinti pasivaikščiojimai lauke, kvėpavimo ir tempimo pratimai, meditacija bei muzikos klausymasis.
Dr. R. Sultanas taip pat išskiria kokybiško miego, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo reikšmę bendrai savijautai.
Kartojantis panikos priepuoliams, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką gali padėti mažinti reguliarūs sveikatos patikrinimai ir individualių rizikos veiksnių įvertinimas.
Svarbiausia – neignoruoti kūno siunčiamų signalų ir nebandyti savarankiškai nustatyti diagnozės, kai simptomai gali būti rimto sveikatos sutrikimo požymis.
