Lietuvio poilsį Turkijoje netikėtai sudrumstė šalia vakarieniavusių rusų turistų elgesys. Vienas jų, traukdamas raudoną juostą, žyminčią, kad praėjimas uždarytas, garsiai sušuko: „Kas sustabdys rusą?“ Verslininkas Laurynas Boguševičius nusprendė neapsimesti negirdėjęs ir atsakė tuo pačiu. Kelionių organizatoriai teigia, kad panašių situacijų pasitaiko, o kai kurie lietuviai dėl to prašo rekomenduoti viešbučius ar kryptis, kur rusų turistų būtų mažiau. Kita vertus, pastebima, kad dalis jų elgesį užsienyje pakeitė.
„Nori nenori, bet su labai mažais vaikais Turkijoje „viskas įskaičiuota“ labai patogu. Deja, ten pasitaiko rusų. Vieną vakarą per vakarienę vienas toks netoli mūsų staliuko, traukdamas raudoną juostą (žyminčią, kad praėjimo nėra), šaukia:
Stojo tyla. Kažkaip pajautęs momentą, pridėjau: „Tuoj gausit mobilizaciją, galėsit iš pirmų eilių apsižiūrėti.“
Tylu buvo dar ilgai“, – apie atostogų metu nutikusį epizodą pasakojo verslininkas.
L. Boguševičius naujienų portalui tv3.lt sakė, kad šis incidentas jo emociškai nesužeidė ir nepakeitė požiūrio į Turkiją kaip galimą kelionių kryptį ateityje. Priešingai, prisiminęs situaciją jis teigė pajutęs tam tikrą pasitenkinimą.
„Manęs [ta situacija] visiškai emociškai nepaveikė, net buvo kažkiek piktdžiugiškai malonu, kad realybė ir Turkijoje juos pasivijo.
Labai jautėsi jų tas rusiškas imperializmas ir tikėjimas, kad už savo eurus galima gauti viską. Todėl kad ir koks mažas skudurėlis per veidą, bent vienam vakarui, grąžinai realybę, tai buvo malonu.
Aš tiesiog šventai tikiu, kad teroristai, nes aš netikiu jokiais gerais rusais, neturi su šita sušikta kalba kur nors jaustis patogiai. Aš manau, kad jie visur turi jaustis maksimaliai nepatogiai. Jie nekenčia vakarų pasaulio – tebūnie, gali nekęsti vakarų pasaulio, tačiau tegul jiems būna nemalonu būti tame vakarų pasaulyje“, – sakė L. Boguševičius.
Lietuviai prašydavo viešbučių, kuriuose nebūtų rusų
Kelionių organizatorius ir keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius prisiminė, kad prasidėjus karui tokie pageidavimai buvo gerokai dažnesni. Lietuviai teiravosi, ar įmanoma pasirinkti viešbutį arba kryptį, kur rusakalbių ir rusų turistų būtų kuo mažiau.
„Turbūt pačioje karo pradžioje tai buvo labai stipriai pastebima ir lietuviai prašydavo viešbučių, kuriuose nebūtų rusų arba jų būtų mažiau. Prašydavo ir krypčių, kuriose nebūtų rusų arba jų būtų mažiau.
Tokiose šalyse, kaip Turkija ir Egiptas, yra natūralu, kad rusų ten bus ir pakankamai nemaža dalis, todėl, kad tai yra ir pačios populiariausios rusų keliautojų kryptys, kur jie gali keliauti“, – tv3.lt sakė R. Širvinskas-Makalius.
Ekspertas pabrėžė, kad kai kurie viešbučiai nurodo nebendradarbiaujantys su Rusijos kelionių organizatoriais. Vis dėlto tai nėra garantija, jog juose neapsistos rusų turistai.
„Garantuoti, kad viename ar kitame viešbutyje nebus rusakalbių piliečių yra praktiškai neįmanoma, nes net jeigu viešbučiai ir sako, kad jie nedirba su Rusijos kelionių organizatoriais, tai nereiškia, kad rusai savarankiškai per kokius nors kelionių viešbučių užsakymo portalus negalės užsakyti to viešbučio“, – teigė jis.
R. Širvinsko teigimu, šiuo metu tokių prašymų pasitaiko gerokai rečiau. Į Turkiją ar Egiptą ne pirmą kartą vykstantys žmonės jau žino, kad šiuose kurortuose gali sutikti įvairių tautybių turistų, įskaitant rusus ir rusakalbius.
Be to, rusakalbių keliautojų kurortuose gali būti ne tik iš Rusijos. Į Turkiją ir Egiptą vyksta Kazachstane, Ukrainoje, Vokietijoje bei kitose šalyse gyvenantys rusakalbiai žmonės.
Dalis rusų užsienyje stengiasi neišsiskirti
R. Širvinskas taip pat pastebi, kad po karo pradžios dalis rusų turistų užsienyje ėmė elgtis santūriau ir vengti dėmesio bei galimų konfliktų.
„Buvo laikotarpis, kur net ir patys mūsų keliautojai sakydavo, kad prasidėjus karui ir kai rusai pamatė, kad jie tam tikrose kryptyse, ypatingai Europoje, yra nemėgstama tauta, tai pastebėdavo, kad jie tylesni yra. Ramiau elgiasi, neišsišoka, galbūt bando angliškai kalbėtis“, – pasakojo jis.
Kelionių ekspertas sakė ir pats keliaudamas pastebintis, kad kai kurie rusakalbiai tarpusavyje kalba rusiškai, tačiau viešumoje stengiasi rinktis anglų kalbą.
„Kartais aš keliaudamas po pasaulį vis girdžiu, kad jie tarpusavyje rusiškai kalbasi, bet viešai bando angliškai susikalbėti ir panašiai. Bet aš manau, kad tai priklauso nuo nuo paties žmogaus, nuo jo būdo“, – sakė R. Širvinskas.
