Prostatos vėžys yra viena dažniausiai Lietuvoje vyrams diagnozuojamų onkologinių ligų. Jo pavojingumą didina tai, kad ankstyvoje stadijoje liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Vyras gali jaustis sveikas, nors jo organizme jau vyksta pokyčiai.
Gydytojas urologas dr. Marius Kinčius paaiškino, nuo kokio amžiaus vyrams rekomenduojama tikrintis prostatą, kokį tyrimą atliekant galima įtarti ligą ir dėl kokių priežasčių dalis vyrų vis dar vengia kreiptis į specialistus.
Lietuvoje kasmet nustatoma tūkstančiai atvejų
Dr. M. Kinčiaus teigimu, Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 2,2–2,5 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Anksčiau šis skaičius buvo didesnis – didžiausias sergamumo padidėjimas užfiksuotas pradėjus vykdyti priešinės liaukos vėžio prevencinę programą.
Gydytojas nurodė, kad sergamumas šiuo metu nėra didėjantis, o išlieka stabilus. Maždaug prieš 20 metų, prasidėjus prevencinei programai, per metus buvo nustatoma iki 3,5–3,7 tūkst. naujų atvejų, o dabar jų skaičius siekia apie 2,2–2,5 tūkst.
Ši liga dažniausiai diagnozuojama 50–70 metų vyrams, tačiau rizika didėja su amžiumi. Specialistas teigė, kad vienokio ar kitokio laipsnio prostatos pakitimų galima aptikti pas daugelį 80–100 metų vyrų.
Ankstyva liga gali neįspėti jokiais požymiais
Vienas svarbiausių prostatos vėžio ypatumų – pradinėje stadijoje jis nebūtinai sukelia sveikatos pokyčių. Todėl vyras gali nepastebėti jokių sutrikimų ir nesikreipti į gydytoją.
Pasak dr. M. Kinčiaus, dėl šios priežasties itin svarbu dalyvauti profilaktinėse patikrose. Pagrindinis šiuo metu naudojamas rodiklis, padedantis įtarti ligos pradžią, yra prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimas.
PSA nustatomas atlikus kraujo tyrimą. Padidėjęs rodiklis savaime nepatvirtina prostatos vėžio, nes jį gali lemti ir kitos prostatos ligos ar uždegimai. Vis dėlto toks rezultatas yra priežastis kreiptis į urologą ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Prostatą tikrintis rekomenduojama nuo 50 metų
Kadangi ankstyvas prostatos vėžys dažnai nepastebimas, reguliari profilaktinė patikra svarbi ir tiems vyrams, kurie jaučiasi visiškai sveiki.
PSA tyrimą gydytojas rekomenduoja visiems vyrams nuo 50 metų. Jei rezultatas neviršija normos, kitas tyrimas gali būti atliekamas po 2 arba 5 metų. Nustačius pakitimų, pacientas siunčiamas išsamesnei urologo konsultacijai.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad paveldimumas lemia tik nedidelę dalį atvejų – apie 5–6 proc. Visi kiti rizikos veiksniai, pasak jo, yra universalūs, todėl vien šeimos istorija neturėtų būti vienintelis kriterijus sprendžiant, ar reikia tikrintis.
Diagnozavus ligą gydymas parenkamas individualiai
Prostatos vėžio gydymo būdas priklauso nuo konkrečios ligos situacijos. Vieno sprendimo visiems pacientams nėra.
Pagrindiniai radikalūs gydymo metodai yra chirurgija ir spindulinė terapija. Operacijos gali būti atliekamos atviru, laparoskopiniu arba robotiniu būdu. Taikant spindulinį gydymą pasirenkama išorinė spindulinė terapija arba brachiterapija.
Jeigu pakitimai apima tik nedidelę prostatos dalį, gali būti svarstomi ir organą tausojantys metodai. Vienas jų – krioterapija, kai pažeistam audiniui gydyti naudojama itin žema temperatūra.
Kas sutrukdo vyrams laiku pasitikrinti?
Nors profilaktinių tyrimų reikšmė žinoma, dalis vyrų jų vengia. Dr. M. Kinčius išskyrė keturias pagrindines priežastis: nepakankamus reguliaraus tikrinimosi įpročius, paslaugų prieinamumo problemas, psichologinį vengimą ir urologinių temų stigmatizaciją.
Vyrai neretai kreipiasi tik tada, kai atsiranda sveikatos problemų, nes nėra įpratę tikrintis profilaktiškai. Motyvaciją taip pat gali sumažinti žinia, kad pas gydytoją teks laukti 2–3 mėnesius.
Be to, kai kurie vyrai stengiasi negalvoti apie galimas ligas, o su urologine sveikata susijusios temos visuomenėje vis dar laikomos nepatogiomis. Todėl apie jas vengiama kalbėti atvirai.
Gydytojas ragina nelaukti, kol atsiras simptomų. Kadangi ankstyvoje stadijoje prostatos vėžys gali nepasireikšti jokiais požymiais, reguliari profilaktinė patikra išlieka viena svarbiausių priemonių ligai laiku nustatyti.
