Antradienį Vilniaus ir Utenos apskrityse paskelbtas pranešimas apie tikėtiną oro pavojų. Iš Baltarusijos pusės, Ignalinos kryptimi, Lietuvos link skrenda objektas.
Lietuvos kariuomenė gyventojams į mobiliuosius telefonus išsiųstuose pranešimuose nurodė, kad oro pavojus yra tikėtinas, ir paragino iš anksto numatyti saugią vietą, jei grėsmės lygis iš „Geltono“ būtų pakeistas į „Raudoną“.
Bendrovė Lietuvos oro uostai informavo, kad dėl tikėtino oro pavojaus apribota Vilniaus oro uosto veikla ir oro erdvė.
Gyventojams primenama, ką reiškia skirtingi oro pavojaus signalai ir kaip tokiu atveju elgtis.
Skelbiami trys oro pavojaus perspėjimai
- Tikėtinas oro pavojus (geltona). Tai reiškia, kad Lietuvos teritorijoje dar nėra pavojų galinčių kelti objektų. Gyventojai raginami išlikti ramūs, iš anksto numatyti saugią vietą, o pastebėję skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą – skambinti numeriu 112.
- Oro pavojus (raudona). Šis signalas reiškia, kad taikos metu neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad į ją įskris ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Tokiu atveju būtina nedelsiant vykdyti perspėjimo pranešimo nurodymus: eiti į artimiausią priedangą, o jos nesant – slėptis saugioje patalpoje pagal dviejų sienų taisyklę. Taip pat reikia pasirūpinti artimaisiais ir sekti Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT bei LT72.lt informaciją.
- Oro pavojaus nėra (balta). Gavę šį signalą gyventojai gali palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau turėtų išlikti budrūs ir toliau stebėti informaciją.
Apie kiekvieną perspėjimo būseną gyventojai informuojami atskiru pranešimu. Gavus pranešimą apie tikėtiną oro pavojų, reikėtų pradėti ieškoti artimiausios priedangos, išlikti budriems ir sekti informaciją, kol pavojus bus atšauktas.
Ką daryti išgirdus sirenas arba gavus pranešimą telefone?
Informacijos klausykitės per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ jus užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo greičiau ieškokite priedangos. Tam gali tikti dauba, griovys, požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis ar rūsys.
Nepasiduokite panikai: elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite, nurimkite ir perspėkite artimuosius bei kaimynus.
Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atvirose teritorijose.
Gavę nurodymą slėptis, įvertinkite, ar artimiausią nuo karo grėsmių apsaugai pritaikytą priedangą pasieksite per kelias minutes. Jei ne, rinkitės saugiausią esamo pastato patalpą – rūsį, cokoliniame aukšte esančią patalpą arba kitą erdvę be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis. Jei priedanga pasiekiama greitai, apsirenkite ir nedelsdami eikite į ją.
Į priedangą pasiimkite dokumentus, pinigų, negendančio maisto, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausius medikamentus ir tualeto reikmenis. Taip pat pravers nešiojamasis radijo imtuvas su atsarginiais elementais ir mobilusis telefonas, kuriuo galėsite siųsti bei gauti pranešimus.
Jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, langų stiklus apklijuokite lipnia juosta ar kita priemone, įleiskite augintinius į vidų ir būkite kambaryje be langų, jei toks yra. Taip pat galima slėptis rūsyje ar kitoje priedangoje. Rūsyje pasislėpę žmonės apie tai turėtų pranešti kaimynams arba draugams, kad užgriuvus juos būtų galima išgelbėti.
Būdami automobilyje įjunkite radiją ir klausykitės informacinių pranešimų bei rekomendacijų.
Jeigu bus nurodyta evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus bei langines, užrakinkite duris ir atlikite kitus įprastus veiksmus, kuriuos atliekate išvykdami bent kelioms dienoms.
Be būtino reikalo neskambinkite artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinti reikėtų tik tuo atveju, jei būtina pranešti apie reikalingą pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
