Širdies sveikatai įtakos turi ne tik ligos ar amžius, bet ir kasdieniai įpročiai. Kardiologė Eglė Brazdžiūnienė ragina daugiau dėmesio skirti mitybai, fiziniam aktyvumui, miegui bei savo įprastam pulsui. Stebėti šiuos rodiklius gali padėti ir išmaniosios technologijos, o vyresniems žmonėms – jų vaikai bei anūkai.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos kardiologės teigimu, žmonėms, iki šiol mažai besirūpinusiems širdies sveikata, pirmiausia verta peržiūrėti mitybą ir į kasdienybę įtraukti daugiau judėjimo.
Rekomenduojama mažinti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos kiekį, o dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius augalus ir viso grūdo produktus. Fiziniam aktyvumui pradžioje gali pakakti kasdien bent 30 minučių skirti spartesniam ėjimui. Tam nereikia specialios įrangos, o tokį įprotį nesunku pritaikyti dienotvarkėje.
Miegui svarbiausia – reguliarus režimas
Poilsis taip pat svarbus širdžiai: miego metu organizmas atsigauna, reguliuojami hormoniniai procesai, slopsta nervų sistemos aktyvumas ir mažėja širdžiai tenkantis krūvis.
Nuolatinis miego trūkumas siejamas su didesne arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, infarkto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Suaugusiesiems patariama miegoti 7–9 valandas per parą, stengiantis panašiu metu eiti miegoti ir keltis.
Miego kokybę gali pagerinti pastovus dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas, mažesnis ekranų naudojimas prieš miegą ir ribojamas kofeino vartojimas vakarais.
Išmanieji laikrodžiai gali apytiksliai parodyti, kiek žmogus miegojo, kada užmigo ir pabudo, taip pat kiek kartų naktį prabudo. Juose pateikiama ir lengvojo, giliojo bei greitų akių judesių (REM) miego trukmė.
Vertingiausia tokius duomenis stebėti ilgesnį laiką, ieškant pasikartojančių tendencijų. Svarbu įvertinti, ar miegui nuolat skiriama per mažai laiko, ar smarkiai keičiasi užmigimo ir kėlimosi valandos, taip pat kaip žmogus jaučiasi ryte ir kiek energijos turi dieną.
Peržiūrint miego įpročius verta savęs paklausti, kada išgeriamas paskutinis puodelis kavos, kiek laiko vakare praleidžiama prie ekranų ir ar dieną randama laiko pajudėti.
Vertinkite ne tik normas, bet ir asmeninį pulso pokytį
Pulsą svarbu stebėti ramybės metu, fizinio aktyvumo metu ir organizmui atsigaunant po krūvio. Kartu su bendromis normomis reikšminga žinoti, kokie rodikliai įprasti konkrečiam žmogui.
Lėtesnis ar greitesnis pulsas nebūtinai reiškia ligą, tačiau ilgai išliekantys nukrypimai nuo įprastų rodiklių gali būti priežastis pasitikrinti sveikatą. Kartais svarbiausia ne tai, ar rezultatas atitinka bendras rekomendacijas, o tai, kad jis pastebimai pasikeitė, palyginti su ankstesniais matavimais.
Gydytoja pataria nesureikšminti vieno matavimo ir nelyginti savo rezultatų su kitų žmonių rodikliais. Pulsą gali paveikti miegas, stresas, vartojami vaistai, kofeinas ir fizinis krūvis, todėl kartu svarbu įvertinti matavimo aplinkybes.
Išmaniojo laikrodžio kaupiama istorija leidžia palyginti pulsą skirtingomis dienomis ar atliekant panašią veiklą. Pavyzdžiui, galima įvertinti rodiklius per panašios trukmės pasivaikščiojimus arba ramybės metu. Pastebėjus pokytį, verta pasižymėti, kaip tą dieną jaustasi, ar pakankamai miegota ir ar patirta daugiau įtampos.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė pabrėžia, kad vienas matavimas atspindi tik konkrečią akimirką, o ilgesnį laiką renkami duomenys padeda geriau suprasti, kas žmogui įprasta.
Ką verta pasiruošti prieš vizitą pas gydytoją?
Širdies permušimai ar stipresnis plakimas konsultacijos metu gali nepasireikšti, todėl naudinga kasdien stebėti savijautą ir užsirašyti, kada bei kokiomis aplinkybėmis atsiranda šie pojūčiai.
Kai kurie išmanieji laikrodžiai gali matuoti pulsą ir užregistruoti vienos derivacijos elektrokardiogramą (EKG). Simptomų metu užfiksuoti pulso pokyčiai ar EKG įrašai gali suteikti gydytojui papildomos informacijos, tačiau jie tėra pagalbinė priemonė. Diagnozė ir gydymas nustatomi vertinant simptomus, ligos istoriją ir tyrimų rezultatus.
Prieš konsultaciją verta pasižymėti, kada gauti įspėjimai apie galimus ritmo sutrikimus, kokie simptomai tuo metu pasireiškė, kiek jie truko ir ar galėjo būti susiję su fiziniu krūviu, stresu ar kitais veiksniais.
Naudinga išsaugoti konkrečių epizodų ekrano kopijas su data ir laiku. Jei laikrodis turi EKG funkciją, o programėlė leidžia eksportuoti įrašą, jį galima parodyti telefone arba atsispausdinti. Iš anksto atrinkta informacija padeda konsultacijos metu daugiau dėmesio skirti pokalbiui su gydytoju.
Vaikų ir anūkų pagalba gali palengvinti naujų įpročių kūrimą
Artimieji gali paskatinti vyresnius žmones daugiau judėti ir naudotis aktyvumo priminimais. Vaikai ar anūkai gali kartu siekti kasdienių judėjimo tikslų, stebėti pažangą ar tiesiog reguliariai vaikščioti.
Pradėti galima nuo bendro pasivaikščiojimo, kelionės pėsčiomis į parduotuvę ar draugų aplankymo. Artimieji taip pat gali parodyti, kur laikrodyje ar programėlėje rasti žingsnių, miego duomenis ir nustatyti aktyvumo priminimus.
Svarbu neperimti visų veiksmų, o leisti žmogui funkcijas išbandyti pačiam. Pradžioje pakanka parodyti kelias aktualiausias galimybes, o po kelių dienų pasiteirauti, kas buvo aišku ir ką reikėtų paaiškinti dar kartą.
