Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) svarsto galimybę daliai gyventojų pajamų deklaracijas pateikti automatiškai. Tačiau kol kas lieka neaišku, kam tektų atsakomybė, jei tokioje deklaracijoje būtų klaidų.
Šiuo metu VMI į deklaracijas sukelia turimus duomenis apie gyventojo pajamas, tačiau žmogus, kuriam privalu deklaruoti pajamas, turi juos patikrinti, prireikus papildyti ar pataisyti ir pateikti deklaraciją.
Kada deklaraciją pateiktų pati VMI?
VMI galėtų automatiškai pateikti deklaraciją tik tuo atveju, jei turėtų visą informaciją, reikalingą gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) apskaičiuoti. Taip tv3.lt nurodė VMI vadovas Martynas Endrijaitis. Šiuo metu maždaug 70 proc. gyventojų VMI parengtas deklaracijas pateikia jų nekeisdami.
Svarstomame modelyje gyventojas būtų informuojamas apie pateiktą deklaraciją ir joje apskaičiuotą mokėtiną arba grąžintiną GPM. Pranešimai būtų siunčiami elektroniniu paštu, o jo neturintiems žmonėms – paštu.
Jei deklaracijos duomenys būtų išsamūs ir teisingi, papildomai jos tvirtinti ar teikti nereikėtų. Gyventojui beliktų sumokėti apskaičiuotą mokestį, jeigu toks būtų, o GPM permoka būtų pervesta į jo sąskaitą. Permoka susidaro tuomet, kai žmogus sumoka daugiau pajamų mokesčio, nei privalėjo.
Jeigu gyventojas nesutiktų su pateiktais duomenimis arba turėtų papildomos informacijos, deklaraciją jis galėtų pataisyti. Vis dėlto VMI dar nėra nustačiusi, per kiek laiko ir kokia tvarka tai būtų galima padaryti. Tam pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus.
Advokatų kontoros WIDEN advokatas Arūnas Šidlauskas teigia, kad žmogaus tylėjimas nebūtinai turėtų būti laikomas sutikimu. Teisės aktuose galėtų būti aiškiai numatyta, kada deklaracija laikoma pateikta.
Kam deklaraciją ir toliau reikėtų pateikti patiems?
Pačiam gyventojui deklaruoti pajamas reikėtų tais atvejais, kai VMI neturėtų visų reikalingų duomenų arba juos gautų pavėluotai. Tai galėtų būti žmonės, gavę pajamų užsienyje ar iš kitų gyventojų, taip pat vykdantys individualią veiklą arba dirbantys pagal verslo liudijimą.
Gavus pajamų užsienyje, gali prireikti nurodyti jų pobūdį, užsienyje sumokėtus mokesčius ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, aiškina A. Šidlauskas.
Individualios veiklos atveju GPM skaičiuojamas nuo pajamų, iš kurių atimtos veiklos išlaidos. Gyventojas gali pasirinkti deklaruoti faktines, dokumentais pagrįstas išlaidas arba taikyti 30 proc. pajamų dydžio atskaitymą. Kadangi VMI ne visada žino nei realias išlaidas, nei žmogaus pasirinkimą, šią informaciją turi pateikti pats gyventojas.
Kas būtų atsakingas už klaidas?
Pagal dabar galiojančią tvarką už deklaruotų duomenų teisingumą pirmiausia atsako pats gyventojas.
Jei ateityje deklaracijos būtų pateikiamos be žmogaus patvirtinimo, atsakomybės klausimas priklausytų nuo naujų taisyklių. Kol jos nepatvirtintos, nėra pagrindo teigti, kad gyventojo atsakomybė sumažėtų arba visiškai išnyktų, teigia A. Šidlauskas.
Jeigu žmogus sumokėtų per mažai mokesčio, trūkstamą sumą tektų primokėti. Delspinigių ir baudos taikymas būtų vertinamas atskirai.
Delspinigiai paprastai skaičiuojami už pavėluotai sumokėtą mokestį, tačiau nuo jų galima būti atleistam, jei gyventojas įrodytų, kad nėra kaltas dėl pažeidimo. Todėl svarbu nustatyti klaidos priežastį ir įvertinti, ar žmogus galėjo ją pastebėti.
Vien tai, kad VMI pateikė neteisingus duomenis, savaime nuo delspinigių neatleidžia. Tačiau delspinigiai neskaičiuojami, jei dėl pačios VMI klaidos gyventojui buvo nepagrįstai grąžinta arba įskaityta per didelė mokesčio permoka. Įskaityta permoka panaudojama žmogaus mokėtiniems mokesčiams padengti.
Jeigu mokestinio patikrinimo metu būtų nustatyta, kad mokėtinas mokestis neteisėtai sumažintas, galėtų būti skiriama 20–100 proc. trūkstamos sumos bauda. Gyventojas galėtų būti nuo jos atleistas, jei įrodytų, kad dėl pažeidimo nėra kaltas.
Kada delspinigiai galėtų būti neskaičiuojami?
Jeigu žmogus laiku nepateiktų duomenų, kuriuos privalėjo deklaruoti pats, vėliau jam galėtų tekti primokėti mokesčio. M. Endrijaitis sako, kad tokiu atveju delspinigiai būtų skaičiuojami pagal dabar galiojančias taisykles.
Kitokia situacija galėtų būti, jei mokėtina suma pasikeistų ne dėl gyventojo veiksmų, o todėl, kad, pavyzdžiui, darbdavys vėliau pateiktų patikslintą informaciją apie darbuotojo pajamas. Svarstoma numatyti papildomą laiką tokiam mokesčiui sumokėti, per kurį delspinigiai nebūtų skaičiuojami.
Kiek truktų šis papildomas terminas, kol kas nenurodyta. VMI taip pat nepaaiškina, kas konkrečiai atsakytų už jos pačios klaidą – tai turėtų būti nustatyta priėmus įstatymų pakeitimus.
Kiek laiko galima taisyti pajamų deklaraciją?
Klaidą deklaracijoje šiuo metu galima ištaisyti per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Joje reikia pasirinkti pateiktą deklaraciją, pataisyti duomenis ir dokumentą pateikti dar kartą.
GPM deklaracijoms paprastai taikomas einamųjų ir penkerių praėjusių metų laikotarpis. Tačiau GPM nuo individualios veiklos pajamų daliai taikomas bendrasis trejų praėjusių metų terminas, nurodo A. Šidlauskas.
VMI skelbia, kad gyventojui pačiam ištaisius klaidą mokestinė bauda neskiriama. Vis dėlto teisingą deklaraciją reikia pateikti iki dienos, kai VMI išrašo pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą.
Jeigu patikslinus deklaraciją paaiškėtų, kad GPM sumokėta per daug, permoką būtų galima susigrąžinti. Laiku pateikus teisingą metinę deklaraciją, ji paprastai grąžinama iki liepos 31 dienos. Jei deklaracija pateikiama arba patikslinama pasibaigus deklaravimo terminui, permoka grąžinama ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teisingos deklaracijos pateikimo ar patikslinimo.
Su VMI sprendimu dėl papildomai apskaičiuoto mokesčio nesutinkantis gyventojas gali jį apskųsti. Mokestinio ginčo atveju skundą paprastai reikia pateikti per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo.
Pateikus skundą, ginčijamos sumos priverstinis išieškojimas paprastai sustabdomas. Tačiau VMI nurodo, kad skundą arba jo dalį atmetus delspinigiai skaičiuojami ir už ginčo nagrinėjimo laikotarpį.
NT mokestį gyventojams jau apskaičiuos VMI
Nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui panaši tvarka jau įtvirtinta įstatyme. Už 2026 metus mokestį gyventojams apskaičiuos, deklaraciją užpildys ir pateiks pati VMI. Tai ji turės padaryti iki 2027 metų kovo 1 dienos, o gyventojai mokestį turės sumokėti iki kovo 15 dienos.
Įmonės deklaracijas ir toliau teiks pačios, tačiau VMI joms parengs preliminarias deklaracijas.
Gyventojas, nesutinkantis su VMI apskaičiuotu NT mokesčiu, galės per savitarną, elektroniniu ar paprastu paštu arba atvykęs į aptarnavimo skyrių pateikti papildomą informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus. VMI duomenis patikrins ir, jei reikės, mokestį perskaičiuos.
Jeigu po perskaičiavimo mokėtina suma padidėtų, ją reikėtų sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo deklaracijos perskaičiavimo dienos. Jei paskutinė diena sutaptų su savaitgaliu ar šventine diena, terminas būtų nukeltas į pirmą darbo dieną. Nesumokėjus laiku, būtų pradėti skaičiuoti delspinigiai.
Gyventojas gali ginčyti ne tik apskaičiuotą mokestį, bet ir turto vertę, pagal kurią jis nustatytas. NT mokesčiui apskaičiuoti naudojami Registrų centro nustatytos mokestinės vertės duomenys. Nesutinkantis su tokia verte žmogus gali kreiptis į Registrų centrą dėl jos peržiūros, o įstatyme numatytais atvejais – prašyti taikyti individualiu vertinimu nustatytą vertę.
