Vilniaus būsto rinkoje ryškėja pokyčiai: parduodamų objektų skaičius auga, o pirkėjai tampa mažiau aktyvūs. Vis dėlto tai dar nereiškia artėjančio kainų kritimo. „Demus Asset Management“ vadovas Mindaugas Liaudanskas paaiškino, kokia situacija susiklostė rinkoje, kas galėtų pakeisti kainų kryptį ir ko laukti nuomos segmente.
Kiek lėšų reikia investicijai į būstą?
Anot M. Liaudansko, žmogui, norinčiam įsigyti gyvenamąjį būstą, reikėtų turėti apie 30–35 tūkst. eurų pradinei įmokai. Ši suma apskaičiuota vertinant, kad namų ūkis paprastai perka 45–50 kvadratinių metrų būstą ir sumoka 15 proc. pradinį įnašą.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad investuoti galima ne tik į vieną konkretų būstą, bet ir į fondą, valdantį kelių objektų portfelį. Jo teigimu, regione tokio produkto anksčiau trūko, tačiau dabar rinkai jau siūloma galimybė su panašaus dydžio suma investuoti į būstų krepšelį. Tokios investicijos gali generuoti ir nuomos pajamas, ir kapitalo prieaugį.
Vilniaus rinka pasiekė pusiausvyrą
M. Liaudanskas teigia, kad nuo šių metų pradžios Vilniaus pirminė būsto rinka tapo subalansuota. Šiuo metu joje siūloma daugiau kaip 6 tūkst. būstų, o esama paklausa tokį pasiūlos kiekį galėtų įsisavinti maždaug per 13 mėnesių.
Subalansuota rinka laikoma tokia, kurioje turimas būstų kiekis būtų parduotas per 9–15 mėnesių. Tai reiškia, kad pranašumo neturi nei pirkėjai, nei pardavėjai. Jei pasiūla ir toliau didėtų, o paklausa mažėtų, vystytojams galėtų tekti siūlyti nuolaidas ar papildomas naudas, pavyzdžiui, sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą.
Pasak eksperto, Vilniuje pasiūla iš tiesų didėja, tačiau kartu mažėja ir mėnesio sandorių skaičius – anksčiau jų būdavo apie 700, o dabar šis rodiklis artėja prie 500. Nepaisant to, M. Liaudanskas nemano, kad per ateinančius 12 mėnesių būsto kainos smarkiai sumažės. Jo vertinimu, jos greičiau išliks panašaus lygio.
Ekspertas prognozuoja, kad ankstesnio kainų augimo tempo nebus: pernai kainos didėjo 13 proc., o šiemet iki šiol – 8–9 proc. Tačiau reikšmingam kritimui, jo nuomone, trūksta ekonominių prielaidų. Viena svarbiausių priežasčių – nemažėjanti statybų savikaina.
Statybų sektorius yra užimtas dėl infrastruktūros ir gynybos investicijų Lietuvoje bei visame regione. Todėl vystytojams tenka spręsti, ar verta palaukti ir turtą parduoti už planuojamą kainą, ar siekti greitesnių sandorių pasiūlant nuolaidų. M. Liaudanskas nemato pagrindo scenarijui, pagal kurį būsto kainos būtų koreguojamos 20–30 proc., tačiau mano, kad 2025–2026 metais buvusio augimo pagreičio rinka nebeturės.
Kas galėtų nustumti kainas žemyn?
Vienu svarbiausių veiksnių, galinčių sumažinti būsto paklausą ir kainas, ekspertas įvardijo EURIBOR. Jei šis rodiklis didėtų, namų ūkiams, ypač jauniems, būtų sunkiau pasiskolinti norimą sumą.
Vertindami paskolos gavėjo galimybes, kreditoriai tikrina jo pajamas ir papildomai taiko 3–5 proc. palūkanų padidėjimo scenarijų. Todėl kylant EURIBOR dalies žmonių galimybės gauti paskolą sumažėtų. Mažesnė skolinimosi galia reikštų mažesnę paklausą, o tai teoriškai galėtų lemti ir būsto kainų kritimą.
Nuomos kainos kyla, tačiau metų eigoje svyruoja
Nuomos rinkoje išlieka sezoniškumas. Didžiausias kainų aktyvumas paprastai prasideda birželį ir tęsiasi liepą bei rugpjūtį, kai artėja naujų mokslo metų pradžia ir į Vilnių atvyksta studentai.
M. Liaudanskas pažymėjo, kad investuotojams, norintiems iš anksto užfiksuoti geresnes nuomos kainas, sutartis verta sudaryti birželį ar liepą. Vėliau kainos paprastai sumažėja, todėl dabar sudaromų sutarčių sąlygos yra šiek tiek mažiau palankios nei rugsėjį.
Vis dėlto bendra vidutinė nuomos kaina Vilniuje išlieka auganti. Paklausą didina pavieniui gyvenančių žmonių skaičius, atvykstantys gyventojai iš kitų miestų, sostinėje koncentruojamas verslas ir iš užsienio atvykstanti darbo jėga. Šie veiksniai palaiko nuomos rinką ir lemia tolesnį kainų didėjimą.

