Vyresniame amžiuje sveikatos rūpesčių paprastai daugėja, tačiau kartu išlieka ir iš artimųjų ar senų įpročių perimti klaidingi įsitikinimai. Vieni žmonės namuose ar rankinėje laiko ne visada tinkamus vaistus, kiti, pamatę prastesnius tyrimų rezultatus, imasi kraštutinumų. Dar kiti mano, kad vaistažolės negali pakenkti.
„Eurovaistinės“ vaistininkės aptarė dažniausiai pasitaikančius mitus ir paaiškino, kaip vaistus bei papildus vartoti saugiau.
„Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, 32,5 proc. vyresnio amžiaus žmonių rūpinimąsi savimi pirmiausia sieja su fizine ar emocine sveikata. Tarp visų šalies gyventojų taip mano 19,4 proc. respondentų.
Tačiau vyresniame amžiuje dažnai atsiranda ir konkrečių sveikatos problemų: sąnarių skausmus ar judėjimo sunkumus nurodo 40,5 proc., padidėjusį kraujospūdį – 33,4 proc., širdies ir kraujagyslių sutrikimus – 26,4 proc., o kitas lėtines ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą ar autoimunines ligas, – 14,5 proc. senjorų.
Didėjant sveikatos rūpesčiams, paprastai daugėja ir vartojamų vaistų bei papildų. Vis dėlto, pasak vaistininkių, būtent šioje srityje vis dar pasitaiko įsisenėjusių klaidų, kurios gali turėti rimtų pasekmių.
1. Nitroglicerinas rankinėje nėra universalus vaistas
Vaistininkė Jelena Deksnienė išskiria vadinamąją „nitroglicerino istoriją“. Anksčiau buvo paplitusi nuostata, kad pajutus nemalonų pojūtį širdies srityje būtina turėti nitroglicerino ir jį iškart pavartoti. Tačiau toks elgesys nėra saugus.
Nitroglicerinas stipriai plečia kraujagysles, todėl, vartojamas savavališkai, gali staigiai sumažinti kraujospūdį ir sukelti sąmonės netekimo pavojų. Pasak J. Deksnienės, šį vaistą galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
Specialistė vietoj jo rankinėje siūlo turėti validolio, kurio sudėtyje yra valerijono ir kuris veikia raminamai. Vis dėlto prieš pasirenkant ir šią priemonę rekomenduojama pasitarti su specialistu, žinančiu konkrečią žmogaus sveikatos būklę.
2. Visiškai atsisakyti druskos taip pat gali būti nesaugu
Su kita klaida vaistininkės susiduria tuomet, kai žmonės, sužinoję apie padidėjusį cholesterolį ar kraujospūdį, ima visiškai nevartoti druskos.
Vaistininkė Jovita Aleknienė pabrėžia, kad per didelis druskos kiekis nėra naudingas, tačiau natris būtinas tiek jauno, tiek vyresnio žmogaus organizmui. Per mažai natrio gali sukelti silpnumą, galvos skausmą ir pykinimą, o sunkesniais atvejais – sumišimą, koordinacijos sutrikimus ar kitus negalavimus. Rizika ypač aktuali vyresniems žmonėms, kurie gali vartoti įvairius vaistus arba sirgti lėtinėmis ligomis.
3. Šaldytuvas ne visada prailgina akių lašų naudojimą
Vaistų laikymo klaidos taip pat gali atrodyti nekaltos. Vienas dažnesnių pavyzdžių – akių lašų dėjimas į šaldytuvą tikintis, kad taip bus pratęstas jų galiojimas.
J. Aleknienė aiškina, kad šaldytuve preparatą laikyti reikia tik tuomet, jei tai aiškiai nurodyta ant jo pakuotės. Akių lašų naudojimo trukmę dažnai lemia ne temperatūra, o sterilumas. Jei buteliukas ilgai laikomas atidarytas, šaldytuvas jo saugumo neatkurs.
Tokio preparato geriau nebenaudoti. Jei problema kartojasi, saugiau į vaistinę atnešti senus lašus ir įsigyti naujus.
Vaistininkė pataria namų vaistinėlę tikrinti reguliariai – geriausia kas pusmetį, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Taip galima laiku pastebėti pasibaigusio galiojimo vaistus, neaiškios paskirties preparatus ir priemones, laikomas vien iš įpročio.
4. Vaistažolės gali keisti vaistų poveikį
Vienas pavojingiausių įsitikinimų – kad vaistažoles galima vartoti neribotai ir jų nereikia derinti su gydytojo paskirtais vaistais.
J. Deksnienė kaip pavyzdį pateikia jonažolę, dažnai vartojamą suprastėjusiai nuotaikai, ypač rudenį. Šis augalas gali keisti kepenų fermentus ir paveikti kai kurių vaistų veikimą.
Atsargiai reikėtų vertinti ir priemones, galinčias veikti kraujo krešėjimą, jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus. Tarp tokių priemonių minima daug ginkmedžio, dilgėlių, imbiero, česnako ir stiprios žaliosios arbatos. Vaistininkė teigia, kad jų nebūtina visiškai atsisakyti, tačiau iki aspirino ar kitos kraują veikiančios tabletės reikėtų padaryti kelių valandų pertrauką.
Preparatus su saldymedžiu atsargiau turėtų vartoti žmonės, kuriems kaupiasi skysčiai arba kurie geria kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Mėtos gali būti nepalankios besiskundžiantiems refliuksu.
Kadangi galimų sąveikų yra daug, J. Deksnienė pataria neeksperimentuoti savarankiškai ir dėl vaistažolių vartojimo pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
5. Kaimynės patirtis nėra gydymo planas
Vaistininkės taip pat ragina nesirinkti gydymo vien pagal kitų žmonių patirtį. Tai, kad vienas vaistas padėjo kaimynei ar anksčiau pačiam žmogui, dar nereiškia, kad jis tiks esamoje situacijoje. Skirtingą poveikį gali lemti kitos ligos, vartojami preparatai ir daugybė kitų aplinkybių, kurias gali įvertinti tik specialistas.
Atsargiai reikėtų vartoti ir maisto papildus. Žmonės kartais nesupranta, kad keliuose jų naudojamuose preparatuose yra ta pati veiklioji medžiaga, todėl bendra jos dozė gali tapti per didelė. Dėl to į vaistinę verta atsinešti vartojamų preparatų pavadinimus arba jų nuotraukas – tai padeda suteikti tikslesnį patarimą.
Specialistų patarimo reikėtų ir tuomet, kai po metų ar kelerių sugrįžta sena sveikatos problema ir norima vėl įsigyti anksčiau gydytojo skirtą vaistą. Jei preparatas buvo skiriamas periodiškai dėl pasikartojančios būklės, vaistininkas gali padėti, tačiau ūmesnėje ar neaiškioje situacijoje nukreips pas gydytoją.
J. Deksnienė pabrėžia, kad vaistininkai daug klausinėja ne be priežasties – taip siekiama geriau įvertinti situaciją ir padėti saugiai.
