Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, jų kasdienybę vėl užpildo pamokos, namų darbai ir pasiruošimas atsiskaitymams. Daugeliui mokykla yra vieta, kur laukia draugai ir bendravimas, tačiau kai kuriems vaikams ji tampa nuolatinio streso bei patyčių šaltiniu. Todėl tėvams svarbu atpažinti galimus sunkumų požymius ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
Apie vaikų emocinį išsekimą ir patyčias laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjosi vaikų psichologė Simona Velikienė.
Vaikų išsekimas dažniausiai matomas iš elgesio
Vaikų emocinis išsekimas skiriasi nuo suaugusiųjų perdegimo. Suaugusieji dažnai gali patys suprasti, kad darbo tapo per daug, jiems reikia poilsio ar atostogų. Vaikai tokios būsenos paprastai neatpažįsta, todėl apie ją dažniau praneša pasikeitusios emocijos ir elgesys.
Psichologė pabrėžė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ko anksčiau vaiko elgesyje nebuvo. Nerimą gali kelti ir paties vaiko žodžiai, kad jam kažkas negerai ar niekas nepatinka, nes tai gali reikšti, jog jau reikalinga pagalba.
Kaip tėvams reaguoti išgirdus apie patyčias?
Jeigu vaikas pasako, kad mokykloje iš jo tyčiojamasi, pirmiausia jam reikia parodyti, kad yra suprastas ir palaikomas. Tėvai turėtų patikinti vaiką, kad situacija bus sprendžiama kartu.
Vis dėlto specialistė nerekomenduoja vaikams girdint pulti aiškintis su patyčias inicijuojančiu vaiku ar jo tėvais. Daug tinkamiau su jų tėvais susitikti atskirai ir ramiai aptarti susidariusią situaciją.
Tėvai neturėtų raginti vaiko atsakyti smurtu, kaltinti jį dėl to, kas vyksta, ar apsimesti, kad problema nesvarbi. Pasak Simonos Velikienės, tokios frazės kaip „tu jau didelis, pats susitvarkysi“, „viskas praeis savaime“ ar patarimas tiesiog nekreipti dėmesio gali vaiką palikti vieną su savo išgyvenimais.
Vietoje to vaikui reikėtų parodyti pasitikėjimą ir pabrėžti, kad tėvai yra jo pusėje: jie tiki juo, yra pasirengę ieškoti sprendimo ir kartu pagalvoti, kokios pagalbos reikia.
Ką daryti dėl kibernetinių patyčių?
Jei patyčios vyksta internete, svarbu išsaugoti jų įrodymus. Tai gali būti ekrano nuotraukos, žinutės, nuotraukos ar kita su netinkamu elgesiu susijusi medžiaga.
Surinkus informaciją, vaikui grėsmę keliantį asmenį reikėtų užblokuoti, o apie jo elgesį pranešti atitinkamos platformos administratoriui. Jei patyčios susijusios su mokykla, apie situaciją būtina informuoti jos administraciją ir paprašyti konkretaus vaiko saugumo plano.
Psichologė pataria susitarti, kokia papildoma pagalba bus suteikta, kaip vaikas bus stebimas klasėje ar pertraukų metu. Anot jos, geriausia, kad numatyti veiksmai būtų išdėstyti raštu – taip lieka aiškus susitarimo ir užtikrinamų priemonių įrodymas.
Kada būtina kreiptis į specialistus?
Sunerimti reikėtų, jei pasikeičia vaiko elgesys, sutrinka jo miegas, pradeda kamuoti košmarai, dingsta apetitas, vaikas atsiriboja nuo kitų arba nustoja užsiimti veikla, kuri anksčiau jam patiko.
Ypač skubiai pagalbos reikia tada, kai vaikas save žaloja, sako nebenorintis gyventi arba pradeda dalyti kitiems savo asmeninius daiktus. Tokiais atvejais būtina kreiptis į specialistus, o kilus grėsmei vaiko gyvybei – skambinti greitosios pagalbos telefonu.
Simona Velikienė pabrėžė, kad tokiu atveju vaiko negalima palikti vieno. Reikia skambinti 112, nes grėsmė gyvybei yra kritinė situacija, reikalaujanti skubaus reagavimo ir rimtos pagalbos.
„Sveikatos DNR“ rodoma kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė naujienų portalo tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
03.30 Dėl ko į vaikų psichologę kreipiasi tėvai?
06.00 Vaikų ir paauglių emocinio išsekimas ir atvejų didėjimas
09.30 Vaikų emocinio išsekimo ir suaugusiųjų perdegimo takoskyra
13.30 Pirmieji tėvų žingsniai išgirdus apie vaiko patiriamas patyčias
15.50 Ko nedaryti vaikui prisipažinus apie patyčias?
21.40 Padėtis be išeities – ar taip būna?
