Rudenį tvarkant kiemus ir sodus susikaupia daugybė žaliųjų atliekų – nukritusių lapų, nupjautos žolės, išrautų piktžolių bei nugenėtų šakų. Tačiau net ir biologiškai suyrančios atliekos turi būti tvarkomos pagal nustatytą tvarką, nes priešingu atveju gyventojams gali grėsti administracinė atsakomybė.
Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, palikti prie jų ar išvežti į tam neskirtas vietas. Tam tikromis sąlygomis ribojamas ir jų deginimas. Naujienų portalas tv3.lt, kreipęsis į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD), išsiaiškino, kaip šias atliekas tvarkyti tinkamai ir kokios nuobaudos taikomos pažeidėjams.
Kur dėti žaliąsias atliekas?
AAD nurodo, kad žaliosios atliekos turi būti renkamos atskirai. Gyventojai gali jas kompostuoti savo sklype, išmesti į specialius konteinerius, pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Į žaliųjų atliekų konteinerius atliekos turi būti dedamos be plastikinių ir popierinių maišelių. Juose taip pat negali atsidurti pakuotės, gyvūninės kilmės atliekos, karšti pelenai, chemiškai apdorota mediena, smėlis, žvyras ar akmenys. Be to, būtina atsižvelgti į konkrečios savivaldybės nustatytus reikalavimus.
Į surinkimo aikšteles atliekos turi būti pristatomos be pašalinių priemaišų, įskaitant maišelius ir kitas pakuotes. Kadangi priimamų atliekų kiekiai bei kitos sąlygos gali skirtis, AAD rekomenduoja jas iš anksto pasitikslinti su aikštelės operatoriumi.
Kompostavimo vieta privačiame sklype turi būti įrengta ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Mažesnis atstumas galimas tik gavus rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą.
Kompostuoti galima ne visas buitines atliekas. Tam netinka mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikas ir sintetinės medžiagos, ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės su subrendusiomis sėklomis, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai, fekalijos ir nuotekų valymo dumblas.
Bauda už atliekas mišrių atliekų konteineryje
AAD atkreipia dėmesį, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius neturėtų būti metamos atliekos, kurias galima perdirbti ar tvarkyti atskirai. Tai taikoma pakuotėms, žaliosioms atliekoms, elektronikai, tekstilei ir kitoms rūšiuojamoms atliekoms.
Į šiuos konteinerius taip pat draudžiama mesti aplinkai galinčias pakenkti ar ją užteršti atliekas, tarp jų – pavojingas atliekas. Mišrių atliekų konteineriai skirti tik toms atliekoms, kurios lieka po rūšiavimo.
Žaliųjų atliekų dėjimą į mišrių atliekų konteinerius draudžia savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama nuo 30 iki 140 eurų bauda. Jei pažeidimas kartojamas, ji siekia nuo 140 iki 600 eurų.
Dažniausi pažeidimai – nuo konteinerių iki pamiškių
AAD dažniausiai fiksuoja tris su žaliosiomis atliekomis susijusius netinkamo elgesio atvejus: jų išmetimą į mišrių atliekų konteinerius, palikimą tam neskirtose vietose ir deginimą nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų.
Lapų, žolės ar šakų negalima palikti prie konteinerių, išversti pamiškėse, pakelėse ar kitose neleistinose vietose. Tai, kad šios atliekos suyra, nesuteikia teisės jomis atsikratyti gamtoje. Kartu su piktžolėmis ar išrautais augalais gali pasklisti invazinės rūšys, keliančios grėsmę vietinei augalijai.
Rūšiuojant taip pat būtina pašalinti plastikinius ir popierinius maišelius, pakuotes bei kitas neleistinas priemaišas. Pažeidimu laikomas ir augalinių atliekų deginimas draudžiamoje teritorijoje arba jų deginimas kartu su buitinėmis bei kitomis atliekomis.
Kada savo kieme leidžiama deginti šakas?
AAD teigia, kad žaliosios atliekos gali būti deginamos tik išimtiniais atvejais, kai jų neįmanoma kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu.
Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalų ar jų dalių deginti negalima. Išimtis taikoma sumedėjusiems augalams, kai jie deginami rekreacijai skirtose ir pažymėtose laužavietėse.
Už miestų, kurortų ir kurortinių teritorijų ribų esančiuose miesteliuose bei mėgėjų sodų teritorijose galioja išimtys, susijusios su nedidelio kiekio sumedėjusių augalų dalių deginimu ir rekreaciniu deginimu. Kaimuose ir viensėdžiuose būtina vadovautis savivaldybės nustatytomis sąlygomis ar draudimais. Jei tokie reikalavimai nenustatyti, deginti draudžiama, išskyrus minėtas išimtis.
Kai deginimas leidžiamas, vienoje ugniavietėje vienu metu galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m³ sausų, surinktų sumedėjusių augalų dalių – šakų ar stiebų. Ugnį būtina nuolat prižiūrėti, užtikrinti, kad dūmai intensyviai nepatektų į gyvenamąsias teritorijas, o baigus deginti ugniavietę visiškai užgesinti.
Tokios atliekos negali būti deginamos arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus nustatytas rekreacines laužavietes. Kartu negalima deginti kitų atliekų. Jei krūva sukrauta seniau nei prieš savaitę, prieš deginimą ją būtina perkrauti. Visais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.
Už augalinių atliekų deginimą nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų gresia nuo 30 iki 230 eurų bauda. Be to, vertinama ir aplinkai padaryta žala.
Atliekų išmetimas gamtoje gali kainuoti dar daugiau
Žaliąsias ar kitas atliekas išmetus miške, lauke, pakelėje ar kitoje aplinkoje, toks elgesys laikomas aplinkos užteršimu atliekomis. Nuobaudos dydis priklauso nuo pašalintų atliekų kiekio ir vietos, kurioje jos buvo išmestos.
Už aplinkos užteršimą mažesniu kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu, išskyrus padangų atliekas, skiriamas įspėjimas arba nuo 30 iki 90 eurų bauda. Jei toks kiekis išmestas saugomoje, rekreacinėje ar specialiosios apsaugos zonoje, pavyzdžiui, parke, draustinyje, vandenvietėje, pakelėje ar geležinkelių apsaugos ruože, bauda siekia nuo 60 iki 140 eurų.
Kai išmestų nepavojingų atliekų, išskyrus padangas, kiekis yra 100 kubinių decimetrų ar didesnis, taikoma nuo 100 iki 300 eurų bauda. Jei toks kiekis pašalintas nurodytose saugomose ar specialiosios apsaugos teritorijose, bauda didėja iki 300–850 eurų.
