Nors rudeniui įsibėgėjus sodo ir daržo darbų mažėja, invaziniai šliužai drėgnomis dienomis tebėra aktyvūs. Jų galima aptikti daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose drėgnose teritorijose. Specialistai ragina šių kenkėjų neignoruoti, nes jie ruošiasi žiemoti, o dalis jau yra sudėjusi kiaušinėlius. Palikus juos ramybėje, pavasarį sklypuose gali pasirodyti dar didesnė šliužų populiacija.
Sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokių veiksmų galima imtis jau dabar, kad kitą sezoną šių kenkėjų būtų kuo mažiau.
Naikinimą pataria pradėti nedelsiant
D. Mačiuitienės teigimu, šliužai dar nėra pasitraukę, ypač kol laikosi šiltesni orai ir daržuose išlieka augalų, kuriais jie gali maitintis.
Konsultantė nurodo, kad šiuo metu jau išsirita nauja šliužų karta, nes kenkėjai yra sudėję kiaušinėlius. Kol šilta ir daržuose netrūksta daržovių, jie išlenda, todėl dabar juos rekomenduojama naikinti moliuskocidais.
Jeigu šliužų nėra daug, dalį jų galima surinkti rankomis. Tačiau esant didelei populiacijai vien mechaninio rinkimo gali nepakakti.
Šliužų židiniai naikinami ir valstybės mastu, vykdant specialias programas. D. Mačiuitienė pasakoja, kad tokioje programoje dalyvauja Plungės parkas, kuriame jau matyti rezultatai – teritorijoje šliužų sumažėjo. Vis dėlto vietos gyventojams, anot jos, vis tiek tenka naudoti moliuskocidus.
Moliuskocidai: kuo svarbu vadovautis?
Moliuskocidai yra šliužams naikinti skirtos priemonės. Jų sudėtyje gali būti įvairių veikliųjų medžiagų, todėl renkantis preparatą būtina įvertinti jo paskirtį ir perskaityti naudojimo instrukciją.
Pasak konsultantės, tarp naudojamų medžiagų yra geležies ir fosforo junginių, taikomų tam tikromis leistinomis koncentracijomis. Preparatai taip pat skiriasi atsparumu aplinkos poveikiui.
Ūkininkams skirti stipresni preparatai, o paprastiems vartotojams siūlomos kitos priemonės su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. Kai kurie preparatai yra atsparūs lietui ir, paberti, gali išlikti veiksmingi iki 14 dienų.
Naminių gyvūnų laikytojai ir žmonės, norintys apsaugoti ežius, preparatus turėtų rinktis ypač atidžiai. Naudojant chemines priemones būtina laikytis gamintojo nurodymų ir neviršyti rekomenduojamo kiekio.
D. Mačiuitienė pabrėžia, kad per didelis preparatų kiekis gali teršti aplinką ir gruntinius vandenis. Todėl būtina perskaityti instrukciją ir naudoti priemones tik pagal joje nurodytas normas.
Natūralios priemonės ne visuomet pakankamos
Internete siūloma įvairių natūralių būdų šliužams atbaidyti, tačiau šiuo metų laiku jų poveikis gali būti nepakankamas. Specialistės teigimu, tokios priemonės dažniau padeda tada, kai pradeda dygti daržovės, be to, jos dažniausiai ne naikina šliužus, o juos atbaido arba privilioja.
Atvėsus orams natūralių priemonių kvapas susilpnėja, todėl sumažėja ir atbaidymo ar viliojimo poveikis. D. Mačiuitienės vertinimu, dabar veiksmingiau būtų naudoti preparatus, kad iki žiemos būtų sunaikinta kuo daugiau šliužų ir mažiau jų išgyventų.
Vis dėlto mechaninio rinkimo specialistė neatmeta. Kai kenkėjų nėra labai daug, jų rinkimas gali padėti sumažinti populiaciją. Šliužus galima rinkti ir naudojant druską, tačiau šis būdas turi savų niuansų.
Šiltesnės žiemos šliužams palankios
Rudenį šliužus naikinti svarbu ir dėl to, kad jie gali sėkmingai peržiemoti. D. Mačiuitienė sako, kad dabartinės žiemos šiems kenkėjams nėra tokios nepalankios kaip anksčiau.
Pasak jos, dėl to šliužai Lietuvoje plinta geometrine, o ne aritmetine progresija. Jiems taip pat netrūksta maisto, o pastarųjų metų drėgnos vasaros sudarė ypač palankias sąlygas daugintis.
Specialistė teigia, kad šliužų problema kai kuriuose soduose tapo labai rimta, o su ja kovoti vien savo sklypo ribose ne visada paprasta. Jei jų plitimas nesumažės, žala gali dar labiau išaugti.
Šliužai, anot D. Mačiuitienės, yra agresyvūs kenkėjai, galintys nugraužti beveik viską, kas pasodinama. Ypač didelė jų plitimo rizika kyla lietingomis vasaromis, kai susidaro idealios sąlygos daugintis.
