Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įspėja, kad karinės infrastruktūros stiprinimas Šiaulių oro uoste neturėtų reikšti civilinės veiklos pabaigos. Jo teigimu, civilinė aviacija ir su ja susijusios paslaugos galėtų sukurti daugiau kaip tūkstantį darbo vietų bei atnešti pajamų į valstybės biudžetą.
Penktadienį prezidentūroje žurnalistams A. Visockas sakė, kad NATO ir karinės bazės poreikiai neturėtų išstumti civilinės oro uosto dalies. Mero vertinimu, karinė pramonė turėtų būti plėtojama suvokiant, kad siekiamybė yra taikus, o ne karinis pasaulis.
Meras ragina skaičiuoti ne tik karinės infrastruktūros išlaidas
A. Visocko teigimu, Šiaulių oro uoste galėtų būti tęsiamos orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugos, taip pat aptarnaujami iš užsienio atskrendantys lėktuvai. Tokia veikla, anot jo, galėtų suteikti daugiau kaip tūkstantį darbo vietų.
Meras perspėjo, kad civilinės veiklos išardymas smogtų Lietuvos biudžetui. Jo teigimu, šioje srityje dirbantys žmonės eksportuoja paslaugas: užsienio lėktuvas atskrenda į Šiaulius, čia suremontuojamas, o reikalingi specialistų gebėjimai jau yra.
A. Visockas pabrėžė, kad vertinant oro uosto ateitį reikėtų atsižvelgti ne vien į karinės infrastruktūros išlaikymo kaštus. Valstybė, jo manymu, turėtų kartu įvertinti ir civilinės veiklos generuojamas pajamas. Priešingu atveju ateityje biudžete gali likti tik išlaidos, o pajamų nebelikti.
Po 2027 metų gali nebelikti keleivių terminalo
ELTA primena, kad Šiaulių oro uoste šiuo metu veikia ir karinė, ir civilinė aviacija. Krašto apsaugos ministerija yra pranešusi, kad po 2027 m. kovo neketina pratęsti civilinės aviacijos keleivių terminalo pastato nuomos sutarties. Pastatas esą reikalingas kariuomenės ir NATO sąjungininkų poreikiams.
Praradęs terminalą, oro uostas galėtų netekti tarptautinio statuso. Šiaulių savivaldybė yra pasiūliusi oro uostą integruoti į Lietuvos oro uostų tinklą ir jame vystyti krovinių, orlaivių techninės priežiūros bei remonto veiklą.
