Socialdemokratai siūlo Darbo kodekse įtvirtinti vadinamąsias seneldienio dienas. Jomis galėtų naudotis darbuotojai, auginantys anūkus iki 14 metų.
Pataisas Seimui planuojama pateikti lapkritį, o svarstymą surengti sausį per neeilinę parlamento sesiją.
Socialdemokratė J. Zailskienė teigė, kad tokia priemonė parodytų valstybės ir verslo požiūrį į šeimą, kuri apima ne tik tėvus ir vaikus. Ji pripažino, kad papildomos laisvos dienos darbdaviams taptų našta, tačiau tikisi jų solidarumo. Politikė taip pat sutiktų, kad būtų įteisinta ir viena tokia diena.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė iniciatyvą vertina palankiai, tačiau norėtų, kad dalis sprendimų liktų kolektyvinėms sutartims. Anot jos, jei visos garantijos būtų perkeltos į Darbo kodeksą, kolektyvinėse sutartyse liktų mažiau klausimų, dėl kurių darbuotojai ir darbdaviai galėtų tartis.
D. Jakutavičė pabrėžė, kad iki šiol nebuvo diskutuota, kokiais atvejais dirbantiems seneliams laisvos dienos darbdavio sąskaita galėtų būti numatytos kolektyvinėse sutartyse. Ji taip pat nurodė, kad neseniai vykusiame prie Trišalės tarybos veikiančios „50+“ darbo grupės pasitarime darbdaviai siūlė atsisakyti lengvatų vyresnio amžiaus darbuotojams, kad šie būtų patrauklesni darbo rinkoje.
Profesinių sąjungų atstovė abejojo, ar priėmus naują tvarką būtų įmanoma patikrinti, ar laisvas laikas iš tiesų leidžiamas su anūkais. Jos teigimu, seneliai galėtų jį panaudoti savo reikmėms, kaip esą nutinka ir naudojantis mamadieniais.
Politikai įžvelgia žalą darbdaviams
Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė pasiūlymą pavadino dalijimu „iš svetimos kišenės“. Jo vertinimu, iniciatoriai nepakankamai įvertino, kaip tokie pakeitimai paveiktų ekonomiką ir kas padengtų darbdavių išlaidas.
Parlamentaras teigė pasigendąs statistikos ir skaičiavimų, kurie parodytų problemos mastą bei galimą pataisų kainą. M. Lingės nuomone, atsitiktinės, populiarumo siekiančios priemonės nėra rimta šeimos politika.
Jis taip pat perspėjo, kad papildomi kaštai gali atsisukti prieš vyresnius darbuotojus, kurių dauguma yra senjorai. Darbdaviai, vertindami išlaidas, esą galėtų vengti išlaikyti vyresnius žmones darbo rinkoje.
M. Lingė sakė skeptiškai vertinantis pataisą ir pabrėžė, kad ji nebuvo aptarta jokiu formatu koalicijoje. Jo manymu, tokią idėją galėjo paskatinti artėjantys savivaldos rinkimai, nes ji leistų pamaloninti rinkėjus, nereikalaujant papildomų lėšų valstybės biudžete.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas taip pat siūlė pirmiausia klausimą svarstyti Trišalėje taryboje ir tik tada registruoti pataisas.
Jo teigimu, tokie sprendimai dar labiau atitolintų tėvus nuo vaikų, nes jų priežiūros ir auklėjimo funkcijos būtų perduodamos seneliams – tiek ligos atveju, tiek kitomis aplinkybėmis. A. Sysas mano, kad norint paskatinti jaunus žmones grįžti į darbo rinką reikėtų rinktis europinį kelią ir šiek tiek trumpinti vaiko priežiūros laikotarpį, priartinant jį prie Europos Sąjungos vidurkio.
Parlamentaras įsitikinęs, kad įteisinus seneldienius nukentėtų ir verslas, ir valstybė. Jei darbuotojo nėra, esą arba nepagaminama produkcija, arba didėja sąnaudos. Verslui įtraukus jas į išlaidas, gali lėtėti atlyginimų augimas.
Verslas: laisvadienių jau ir taip pakanka
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigė nematanti konstruktyvių argumentų, kodėl seneliams reikėtų suteikti tokias dienas. Jos vertinimu, prieš savivaldos rinkimus politikai tiesiog siekia šiek tiek pamaloninti rinkėjus.
Verslo atstovė sakė, kad iniciatyva nėra priimama palankiai, nes Lietuvoje mamadienių ir tėvadienių sistema jau esanti viena dosniausių Europoje. Ji ragino ieškoti pusiausvyros, o ne neribotai didinti laisvadienių skaičių.
I. Rizgelė pabrėžė, kad už šią priemonę mokėtų darbdaviai, todėl laisvadienių plėtra, nepasitarus su verslu, nebūtų atsakingas sprendimas. Trūkstant darbo jėgos, apmokamos laisvos dienos seneliams taptų dar vienu papildomu sunkumu ir didintų įmonių sąnaudas netinkamu metu.
Pasak jos, išlaidų eilutės įmonėms jau dabar kelia galvos skausmą dėl kuro ir kitų kaštų.
Socialdemokratų siūlomą teisinį reguliavimą taip pat siūloma išsamiau įvertinti: būtina atsižvelgti į jo įgyvendinimo galimybes, finansinę naštą darbdaviams ir suderinamumą su galiojančiomis Darbo kodekso nuostatomis. Vertinama, kad priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir nesukurti neproporcingos administracinės naštos.
