Seimo pirmininkas Juozas Olekas kviečia ieškoti bendro sutarimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateities. Jis ragina apie šios vietos likimą kalbėtis pagarbiai ir atsižvelgti į skirtingas bendruomenių patirtis.
J. Oleko teigimu, dialogas galėtų padėti tinkamai pagerbti šioje teritorijoje palaidotus žmones, įprasminti Lietuvos žydų istoriją ir Sąjūdžio palikimą bei sugrąžinti rūmus visuomenei.
Ketvirtadienį išplatintame pranešime Seimo pirmininkas pabrėžė, kad tik atkūrus nepriklausomybę atsirado galimybė laisvai atsigręžti į nutylėtą vietos, kurioje pastatyti rūmai, istoriją. Jo teigimu, skaudžios Lietuvos žmonių patirtys įpareigoja jautriai klausytis vieniems kitų, o šios teritorijos ateitis turėtų būti kuriama gerbiant tai, kas skirtingiems žmonėms yra svarbu.
J. Olekas taip pat sakė, kad vietai būtina grąžinti jos istoriją, pagarbą ir rimtį. Jis priminė, kad 2028 metais bus minimas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 40-metis. Pasak jo, šia proga privalu tinkamai įamžinti rūmuose skambėjusį Lietuvos laisvės balsą ir pagerbti žmones, kurie telkė tautą siekti nepriklausomybės bei vėliau ją gynė.
Šias mintis Seimo pirmininkas išsakė Seime atidarant parodą „Rūmai tarp atminties ir ateities“.
J. Olekas teigė norintis, kad atgaivinti rūmai vėl taptų visos Lietuvos atminties ir susitikimų erdve. Jo vizijoje čia žmonės galėtų tartis, dalytis idėjomis, imtis bendrų darbų ir būtų suteikta erdvė jų balsui.
Koncertų ir sporto rūmai Vilniuje, ant Neries kranto, buvo pastatyti 1971 metais buvusių senųjų žydų kapinių teritorijoje. Šios kapinės veikė nuo XVI amžiaus, o judaizmo religinės nuostatos griežtai riboja žydų kapų judinimą.
Gegužę Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybei siūloma rūmus pritaikyti kongresų centrui. Kartu numatoma įamžinti šioje vietoje buvusias senąsias žydų kapines ir Sąjūdžio veiklą.
Tokiai kongresų centro paskirčiai priešinasi dalis žydų bendruomenės. Ji norėtų, kad rūmai būtų pertvarkyti į Lietuvos žydų istorijos memorialą.
Chabado Lubavičo žydų organizacijos atstovas Lietuvoje rabinas Šolomas Krinskis anksčiau yra teigęs, kad memorialas šioje vietoje būtų nepriimtinas, nes kapinės tebeegzistuoja. Jis ragino teritoriją tiesiog palikti ir aptverti siena.
Y. Kaplounas yra nurodęs savo poziciją išsakęs ir premjerui Mindaugui Sinkevičiui. Pats ministras pirmininkas yra sakęs, kad pastatas galėtų tapti vieta, kurioje būtų derinama žydų ir lietuvių atmintis.
Pagal anksčiau patvirtintą projektą rekonstruotuose rūmuose būtų įrengtos konferencijų erdvės, biblioteka, kultūros ir informacijos centras, Atgimimo bei Sąjūdžio ekspozicijos, taip pat žydų istorijos memorialinė ir edukacinė erdvė.
