Ruduo sodininkams – ne vien augalų ramybės pradžia. Tai metas, kai būtina pasiruošti žiemai: pasirūpinti jautresniais medeliais, sutvarkyti spygliuočius, išvalyti aplinką ir tinkamai nugenėti krūmus.
Apie želdinių priežiūrą TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo dendrologijos grupės dendrologė Loreta Buknienė.
Jaunus medelius būtina apsaugoti nuo šalčio
Atvėsus orams daugiausia dėmesio reikėtų skirti neseniai pasodintiems augalams ir spygliuočiams, kurie dažnai nukenčia nuo grybinių ligų. Ką tik persodintus mažesnius lapuočius ir spygliuočius specialistė rekomenduoja mulčiuoti 8–10 cm neutralių durpių sluoksniu. Taip apsaugoma dar nespėjusi įsišaknyti šaknų sistema, jautresnė žiemos šalčiams.
Rudenį purkšti augalus nuo grybinių ligų jau per vėlu – tokią priežiūrą geriau atlikti pavasarį. Vis dėlto dabar svarbu išvalyti susikaupusius nurudavusius spyglius, kad augalo viduje geriau cirkuliuotų oras.
Apžiūrėdama lizdinę eglę „Nidiformis“, L. Buknienė atkreipė dėmesį, kad seni spygliai gali kauptis augalo viduje. Juos reikėtų išpurtyti ir pašalinti nuo šakų nukritusius lapus. Jei rudenį to padaryti nepavyko, darbus galima atlikti pavasarį.
Parudavę spygliai lengvai išbyra, o jų vietoje atauga nauji. Palikus juos augale, didėja grybinių ligų rizika.
Tokios pačios priežiūros reikia ir tujoms. Nuo apačios į viršų reikėtų išpurtyti senas šakas, o trukdančias oro cirkuliacijai – iškarpyti.
Surinktus spyglius specialistė pataria sudeginti arba giliai užkasti. Jų nereikėtų naudoti mulčiui po spygliuočiais, nes kartu į dirvą gali sugrįžti ligų sukėlėjai.
Genint krūmus svarbus tinkamas laikas
Lanksvų genėjimo laikas priklauso nuo to, kada jos žydi. Pavasarį žydinčios, pavyzdžiui, Vanhuto lanksvos, genimos po žydėjimo – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Vasarą žydinčias lanksvas geriausia genėti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai. Japoninės lanksvos gerai toleruoja stipresnį genėjimą – galima pašalinti net du trečdalius krūmo, nes jos greitai atauga ir atsinaujina.
Prižiūrint vaiskrūmius, pavyzdžiui, svarainius, reikėtų pašalinti senas, nebeduodančias vaisių šakas. Maždaug penkerių metų šakos paprastai jau nebedera. Taip pat iškerpamos ant žemės gulinčios, susikryžiavusios ir palūžusios šakos.
Po krūmais būtina nugrėbti lapus, pašalinti supuvusius ar sugedusius vaisius, kad neplistų ligos. Serbentus ir agrastus galima genėti rudenį arba anksti pavasarį, išpjaunant nulinkusias ir žeme besidriekiančias šakas.
Smulkialapiai kauleniai sparčiai plečiasi, todėl rudenį juos apgenėjus galima kontroliuoti jų augimą ir neleisti nustelbti šalia esančių augalų.
Ne visus medžius rudenį galima genėti
Rudeninis genėjimas tinka ne visoms medžių rūšims. Šiuo metu dažniausiai genimi medžiai, kurie pavasarį labai anksti pradeda leisti sulą: riešutmedžiai, skroblai, klevai ir beržai.
Jei tokie medžiai genimi pavasarį, dėl gausaus sulos tekėjimo jie gali netekti daug maisto medžiagų. Mažesni augalai dėl to gali pradėti nykti ar džiūti.
Tačiau kaulavaisių, rožių, rododendrų ir azalijų rudenį genėti nereikėtų. Rožes galima tik minimaliai patrumpinti, jei tai būtina norint jas uždengti, o kitų minėtų augalų genėjimą geriau atidėti.
Visą laidą galima žiūrėti vaizdo įraše straipsnio pradžioje. Laida „Svajonių sodai“ per TV3 rodoma sekmadieniais 11 valandą.
