Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ netrukus turės apsispręsti, ar tęsti Lietuvos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ Mažeikių gamyklos modernizavimą. Jei investicijų būtų atsisakyta, iškiltų grėsmė, kad vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykla nutrauks veiklą, teigia „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniušas Fanfara).
Lenkijos naujienų agentūrai „PAP Biznes“ jis sakė, kad koncernas turės pasirinkti: skirti papildomų, labai didelių lėšų „BoB“ projektui užbaigti ir taip pratęsti gamyklos veiklą keliolikai metų arba atsisakyti šios investicijos bei prisiimti riziką, jog Mažeikių gamykla taps viena pirmųjų regione, uždariusių veiklą.
Pasak I. Fafaros, svarbiausia bus įvertinti, ar „Orlen Lietuva“ galėtų pati padengti projekto išlaidas, neįtraukiant papildomo Lenkijos koncerno finansavimo.
Neoficialiais „PAP Biznes“ duomenimis, modernizavimui užbaigti reikėtų maždaug 600–700 mln. JAV dolerių, arba 536–625 mln. eurų dabartiniu kursu.
Per pastaruosius 20 metų „Orlen Group“ Mažeikių gamyklos įsigijimui ir modernizavimui skyrė daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu „Orlen Lietuva“ per šį laikotarpį sugeneravo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
Vis dėlto „Orlen“ vadovas nurodė, kad įmonės kasmet gaunamas pelnas yra per mažas, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad investicijos atsipirks.
Gamyklos veiklą pateisina tik tai, kad ji neprašo papildomų lėšų
I. Fafara teigė, kad finansiškai Mažeikių gamyklos veiklą šiuo metu galima pateisinti tik tuo, jog jai nereikia papildomo finansavimo.
Jo teigimu, pastaraisiais metais gamyklos veikla buvo grindžiama tuo, kad ji nebesukėlė naujų nuostolių: nors nepajėgė susigrąžinti investuotų lėšų, įmonė bent fiksavo teigiamus finansinius rezultatus.
Mažeikių gamyklos padėtį, kaip ir kitų Europos naftos perdirbimo įmonių, apsunkina geografinė vieta. Ji yra nutolusi nuo didžiųjų sausumos rinkų, todėl jos verslo galimybės sistemingai ribojamos.
BNS skelbė, kad praėjusių metų lapkritį „Orlen Lietuva“ nutraukė sutartį su Jungtinės Karalystės energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“. Ši bendrovė dėl finansinių sunkumų nuolat vėlavo atlikti darbus ir laiku atsiskaityti su Lietuvos subrangovais.
Anksčiau BNS „Petrofac“ subrangovai teigė, kad JK bendrovė viso projekto metu vėlavo mokėti už atliktus darbus. 2025 metų spalio pabaigoje jai paskyrus bankroto administratorių, mokėjimai buvo sustabdyti. Lietuvos įmonės nurodė, kad dėl to dirbo nuostolingai, mažino darbuotojų skaičių ir projektą vykdė minimaliu tempu.
„Orlen Lietuvos“ atstovai teigė, kad iki sutarties nutraukimo buvo atlikta maždaug 80 proc. visų projekto darbų.
641 mln. eurų vertės sutartį su „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio statybos Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį bendrovė pranešė, kad gamyklos modernizavimo kaina išaugo 45 proc. ir pasiekė apie 970 mln. eurų.
Lietuvos Vyriausybė gamyklos modernizavimo projektą pernai kovą pripažino strateginės svarbos projektu.
BNS taip pat rašė, kad „Orlen Lietuva“ Vilniaus komerciniame arbitraže siekia iš buvusios rangovės „Petrofac“ prisiteisti 104 mln. eurų.
Praėjusiais metais „Orlen Lietuvos“ pajamos sudarė 6,08 mlrd. JAV dolerių, arba 5,43 mlrd. eurų dabartiniu kursu. Tai buvo 5 proc. mažiau nei 2024 metais.
Bendrovė pernai uždirbo 26,5 mln. JAV dolerių, arba 23,68 mln. eurų, grynojo pelno. Užpernai ji patyrė 744,5 mln. JAV dolerių, arba 665,14 mln. eurų, grynąjį nuostolį.
„Orlen Lietuva“ yra strateginė Lietuvos įmonė ir didžiausia mokesčių mokėtoja. Ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Būtingės naftos terminalą bei Mockavos geležinkelio terminalą. Bendrovė yra vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse, joje dirba daugiau nei 1500 darbuotojų.
