Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė pranešė apie mamos Dainoros mirtį. Moteris savo feisbuko paskyroje pasidalijo mamos nuotrauka ir prisiminimais apie jos gyvenimą, patirtus išbandymus bei reikšmę šeimai.
Motina buvo ir mokytoja, ir įkvėpėja
R. Juknevičienė rašė, kad visiems trims vaikams mamos vardas buvo toks gražus, jog jie ją dažnai vadindavo Dainora. Kaimynams, artimiesiems ir pastaraisiais metais ją slaugiusioms darbuotojoms ji buvo Dainutė, o dukrai – ir labai gera Mokytoja.
Dainora dar būdama maža patyrė Sibiro tremties siaubą – ji buvo išvežta per pirmuosius 1941-ųjų trėmimus. Altajaus taigoje, šaltame barake, ant jos mamos ir paauglės Dainoros rankų mirė mažasis broliukas. Tuo metu Rešotuose liko jos tėtis.
Į Lietuvą jos grįžo dviese. Mokslai – mokykla ir universitetas – Dainorai buvo didžiausia svajonė. Vėliau ji tapo mokytoja iš pašaukimo.
R. Juknevičienė prisiminė ir iš savo močiutės girdėtą pasakojimą: Dainorai ne itin rūpėjo mezgimas ar siuvinėjimas, kurių ją norėta išmokyti. Jai svarbiausios buvo knygos ir skaitymas.
Sibire prašė lietuviškų knygų
Dar dirbdama ministerijoje R. Juknevičienė sulaukė anuometinės Lietuvos laikų šeimos draugų dukros. Po tėvo mirties tarp knygų ji buvo radusi laišką iš Sibiro.
Laišką į Lietuvą buvo parašiusi Dainoros mama. Jame ji prašė atsiųsti lietuviškų knygų arba laikraščių, kad Dainora galėtų mokytis lietuviškai.
Dainora buvo daugelio žmonių R. Juknevičienės feisbuko draugė. Žmonės perduodavo jai linkėjimus ir prašydavo padėkoti už paspaustus „Like“.
Moteris sulaukė 94 metų. Pasak dukros, Dainora sakydavo esanti laiminga dėl Lietuvos, tačiau Ukraina jai buvo didelis skausmas. Kartą R. Juknevičienė grįžusi rado mamą verkiančią, kai ši sužinojo, kad rusai tremia vaikus.
Atsisveikindama R. Juknevičienė mamai dėkojo už tai, kad ji buvo ypatinga. Dukros teigimu, ypatingi buvo ne tik jos šeimai, bet ir visai kartai priklausę žmonės – savo likimais, stiprybe ir atsidavimu Lietuvai. Ji taip pat pripažino, kad galbūt ne visada mokėjo mamai tai pasakyti, tačiau pažadėjo ją mylėti visada.
