Rusijos prezidento administracijos užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad trišalių derybų su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina data priklausys nuo Kyjivo veiksmų artimiausiomis dienomis bei galimų Ukrainos smūgių per lapkričio 4-ąją minimą Rusijos Tautos vienybės dieną.
Pasak J. Ušakovo, derybos iki šios šventės neįvyks – apie jų atnaujinimą esą bus pranešta po lapkričio 4-osios. Jis taip pat teigė, kad Rusijos pozicijai gali turėti įtakos tai, kaip Ukraina elgsis per masinius viešus renginius. Jei tuo metu būtų surengti itin didelio masto bombardavimai, tai, jo žodžiais, galėtų paveikti Maskvos „nuotaiką“.
Rusija ir toliau rengia atakas prieš Ukrainą, o Jungtinės Valstijos pastaruoju metu vėl suaktyvino pastangas užbaigti Rusijos pradėtą karą.
V. Putinas Europos lyderiams dėstė savo istorijos versiją
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas didžiąją spalio 27 dieną vykusio telefoninio pokalbio su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store skyrė „viduramžių slavų istorijai“. Tai, remdamasis su pokalbio turiniu susipažinusiais šaltiniais, pranešė laikraštis „The Financial Times“.
Pokalbis iš pradžių turėjo trukti 30 minučių, tačiau galiausiai užsitęsė pusantros valandos. FT šaltinių teigimu, didžiąją laiko dalį V. Putinas aiškino, ką Kremlius laiko pagrindinėmis konflikto priežastimis, o ne kalbėjo apie konkrečius būdus užbaigti karą Ukrainoje. Galimybė nedelsiant nutraukti ugnį esą buvo paminėta tik trumpai.
Vienas leidinio šaltinių nurodė, kad A. Stubbas ir J. G. Store sąmoningai nepertraukinėjo Rusijos prezidento. Jie norėjo suprasti, kiek rimtai V. Putinas pasirengęs tęsti dialogą su Europa.
Pokalbis įvyko Vakarų lyderių iniciatyva. Prieš jį Kremlius teigė, kad V. Putinas aptarė dabartinę padėtį Ukrainoje, dar kartą išdėstė Maskvos nurodomas „esmines konflikto priežastis“ ir kritikavo „konfrontacinę ES ir NATO šalių politiką“, kuri, Rusijos vertinimu, prisideda prie kovų užsitęsimo.
Agentūrai „Reuters“ artimas Kremliui šaltinis sakė, kad V. Putinas Suomijos ir Norvegijos lyderiams pareiškė, jog Rusija neatsisakys tikslo kontroliuoti visą Donbaso teritoriją. Europos politikai savo ruožtu pabrėžė, kad būtina pasiekti „teisingą“ taiką.
V. Putinas ne kartą yra skyręs daug laiko savo Rusijos ir Ukrainos istorijos interpretacijai, kai kalbėjosi su Vakarų politikais ar žurnalistais. Tą jis darė ir 2024 metais per interviu amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui bei per Aliaskoje vykusį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
2026 metų spalio pabaigoje, komentuodamas susitikimą su D. Trumpo derybininkais, V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliacijų bendrovės VGTRK korespondentui Pavelui Zarubinui sakė, kad Maskva nenori kariauti su Ukraina. Jis taip pat tvirtino, kad „naujausi genetiniai tyrimai rodo, jog rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta“. Kokius tyrimus Rusijos prezidentas turėjo omenyje, nėra aišku.
