Kasos vėžys laikomas viena agresyviausių onkologinių ligų, tačiau ankstyvoje stadijoje jį nustatyti sudėtinga. Liga gali ilgai nesukelti aiškių simptomų, todėl neretai diagnozuojama jau būdama pažengusi. Lietuvoje kasmet ši liga nustatoma maždaug 450–500 gyventojų.
Nacionalinio vėžio centro gydytojas chirurgas Justas Kuliava paaiškino, kokie požymiai gali signalizuoti apie kasos vėžį, kokie veiksniai didina riziką susirgti ir nuo ko priklauso gydymas.
Pirmieji požymiai dažnai būna neaiškūs
Kasos vėžio pradžią atpažinti nėra lengva, nes ankstyvieji simptomai nėra specifiniai ir gali būti priskiriami kitiems sveikatos sutrikimams. Gydytojas pabrėžia, kad nėra vieno požymio, kuris iš karto leistų įtarti šią ligą.
Vis dėlto susirūpinti turėtų nepaaiškinamas svorio mažėjimas, sumažėjęs apetitas ir viršutinės pilvo dalies skausmai. Anot J. Kuliavos, skausmas gali būti juntamas ir nugaroje – toks pobūdis labiau būdingas kasos vėžiui.
Ligai progresuojant gali atsirasti gelta: pagelsta oda ir akių baltymai, patamsėja šlapimas, o išmatos tampa šviesesnės. Taip nutinka, kai navikas sutrikdo tulžies nutekėjimą.
Gydytojas pažymi, kad gelta yra gana specifinis kasos galvutės vėžio požymis, tačiau dažniausiai jis pasireiškia ne ligos pradžioje, o vėlyvesnėje stadijoje.
Riziką didina ne vienas veiksnys
Dažniausiai nepavyksta nustatyti vienos konkrečios kasos vėžio priežasties. Susirgimo tikimybę gali didinti rūkymas, nutukimas, nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas ir lėtinis kasos uždegimas.
Reikšmės gali turėti ir paveldimumas. Didesnė rizika kyla žmonėms, kurių šeimoje pasitaikė vėžio atvejų arba kuriems nustatyti tam tikri genetiniai pakitimai. Gydytojas kaip pavyzdį nurodo BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas.
Diagnozei svarbi kompiuterinė tomografija
Įtarus kasos vėžį, atliekami tyrimai, leidžiantys įvertinti kasos būklę ir patikrinti, ar liga neišplito į kitus organus. Kai kuriais atvejais atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas, tačiau svarbią vietą diagnozuojant užima kompiuterinė tomografija.
Ji padeda nustatyti kasos pakitimus, įvertinti naviko vietą ir patikrinti kitus organus, ar juose nėra ligos išplitimo. Gauti rezultatai gydytojams leidžia spręsti, koks gydymas pacientui būtų tinkamiausias.
Gydymo taktika priklauso nuo naviko išplitimo
Gydymo pasirinkimą lemia tai, ar vėžys išplitęs į kitus organus, koks yra naviko dydis ir ar jis susijęs su šalia esančiomis stambiomis kraujagyslėmis. Taip pat atsižvelgiama į bendrą paciento sveikatos būklę.
Jei naviką įmanoma pašalinti, vienu pagrindinių gydymo būdų tampa operacija. J. Kuliavos teigimu, tokiu atveju chirurginis gydymas laikomas aukso standartu.
Tačiau operacija ne visada atliekama iš karto. Jei kyla abejonių, ar naviką pavyks saugiai atskirti nuo kraujagyslių, pirmiausia gali būti skiriama chemoterapija. Vėliau atliekamas pakartotinis įvertinimas ir sprendžiama, ar navikas sumažėjo tiek, kad operacija būtų įmanoma.
Ligai išplitus į kitus organus, dažniausiai taikomas gydymas vaistais. Jo tikslai ir galimybės priklauso nuo vėžio išplitimo masto bei paciento būklės.
Didžiausia problema – vėlyva diagnozė
Kasos vėžį gydyti sudėtinga todėl, kad jis dažnai nustatomas tada, kai naviko pašalinti chirurginiu būdu jau nebegalima. Nors ši liga nėra viena dažniausių, mirtingumas nuo jos išlieka didelis.
Gydytojas nurodo, kad pasaulyje ir Lietuvoje kasos vėžys, jo vertinimu, yra maždaug aštuntoje vietoje pagal dažnumą, o pagal mirtingumą užima ketvirtą vietą.
Prognozę blogina neryškūs ankstyvieji simptomai, dėl kurių žmonės ne visuomet laiku kreipiasi į medikus. Dėl ligos agresyvumo ir dažnos vėlyvos diagnozės tikimybė pasveikti yra gerokai mažesnė.
