Po žinios, kad Vytautui Landsbergiui atliekami tyrimai, paaiškėjo naujausia pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo sveikatos būklė.
Medikai profesorių stebi
Kaip pranešė naujienų portalas 15min.lt, su V. Landsbergio sūnumi Vytautu V. Landsbergiu susisiekę žurnalistai išgirdo, kad profesoriaus būklė yra stabili. Jį aktyviai stebi medikai.
V. V. Landsbergis nurodė, kad nieko ypatingo nenutiko, situacija kontroliuojama ir sveikata gerėja.
Anksčiau tv3.lt skelbė, kad spalio 18-ąją V. Landsbergis paminėjo 94-ąjį gimtadienį. ELTA priminė, jog paskutinį kartą medikų pagalbos jam prireikė pernai rudenį, kai jis buvo paguldytas į Santaros klinikas.
Pirmadienį taip pat pranešta, kad rugsėjo pabaigoje į Santaros klinikas buvo paguldytas prezidentas Valdas Adamkus. Iš ligoninės jis išleistas ir toliau sveiksta namuose.
Gimtadienį profesorius pasitiko su padėka
Spalio 18-oji V. Landsbergiui buvo ypatinga – tądien jis minėjo 94-ąjį gimtadienį. Po svarbios sukakties profesorius viešai padėkojo jį pasveikinusiems žmonėms.
Jis dėkojo Aidijai ir visiems čiurlioniukams, kurie jam padainavo, taip pat linkėjo, kad mūsų dainos skambėtų po plačias šalis.
Gimtadienio proga prie V. Landsbergio namų Žvėryne susirinko jį pasveikinti ir pagerbti norėję žmonės. Fotografijose matyti gėlėmis apdovanotas sukaktuvininkas ir sveikintojų minia, o tradiciškai prie namų skambėjo choro atliekama daina.
Kelias nuo muzikologijos iki valstybės vadovo
V. Landsbergis gimė 1932 m. Kaune, inteligentiškoje šeimoje. Jo tėvas buvo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o motina Ona Jablonskytė-Landsbergienė – kalbininko Jono Jablonskio dukra.
1955 m. jis baigė Lietuvos konservatoriją, dabar vadinamą Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kur studijavo fortepijoną. Vėliau pradėjo dėstyti muzikos istoriją ir tapo profesoriumi. Jo, kaip muzikologo, darbai buvo pripažinti Lietuvoje ir užsienyje.
1988 m. V. Landsbergis įsitraukė į Sąjūdžio veiklą ir netrukus tapo jo lyderiu. 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, jis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais jo lyderystė buvo svarbi šaliai susidūrus su ekonomine blokada, politiniu spaudimu ir Sausio 13-osios įvykiais. Jo ryžtas bei diplomatiniai gebėjimai tarptautinėje arenoje prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo.
Pasitraukęs iš aktyvios politikos, V. Landsbergis liko reikšmingas visuomenės ir kultūros veikėjas. Jis dirbo Europos Parlamente, reiškėsi viešojoje erdvėje, rašė politinius ir kultūrinius komentarus, yra daugelio knygų bei straipsnių apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir politiką autorius. Už savo veiklą buvo apdovanotas Lietuvoje ir užsienyje.
V. Landsbergio žmona buvo Gražina Ručytė-Landsbergienė. Kartu jie užaugino tris vaikus: Jūratę Landsbergytę, Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę ir Vytautą V. Landsbergį.
