Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas pateikė Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo bei Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo pataisų projektus. Jais siūloma įteisinti visuotinį karo prievolininkų šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Pagal siūlomą modelį būtų atsisakyta kasmetinės atsitiktinės atrankos, vykdomos pagal nustatytą šauktinių kvotą. Visuotinis šaukimas galiotų nuo 2030 m. sausio 1 d.
Konservatoriai teigia, kad Lietuvos gynyba turi remtis visuotiniu pasirengimu: tinkamai parengtu rezervu, atspariomis institucijomis, pasirengusia visuomene ir aiškiu veiksmų planu krizės ar karo atveju.
L. Kasčiūnas priminė, kad šiemet įsigaliojo tvarka, pagal kurią jaunuoliai į privalomąją pradinę karo tarnybą kviečiami iš karto po mokyklos baigimo, sulaukę nuo 18 iki 22 metų. Tačiau metinis karo prievolininkų sąrašas ir toliau sudaromas atsitiktine tvarka kompiuterine programa, atsižvelgiant į nustatytą karių skaičių. Dėl to ne visi mokyklą baigę jaunuoliai iškart kviečiami atlikti tarnybą, o visuotinis šaukimas įstatymuose nėra įtvirtintas.
Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad visuotinis šaukimas būtų praktiškas būdas įgyvendinti visuotinės gynybos principą. Jis padėtų sparčiau didinti parengtąjį rezervą, stiprintų visuomenės atsparumą ir potencialių priešininkų atgrasymą. Kadangi tokiam pokyčiui reikalingas politinis sutarimas ir išankstinis pasirengimas, siūloma aiškiai nustatyti datą, iki kada jis turi būti įgyvendintas.
L. Kasčiūno teigimu, pataisomis siekiama iš naujo įvertinti pačią šaukimo sistemą. Jis pabrėžė, kad diskusijose dažnai kalbama apie instruktorių ir infrastruktūros trūkumą, tačiau besikeičianti karyba esą leidžia daugiau dėmesio skirti skirtingų specialybių rengimui. Kaip pavyzdį politikas pateikė dronistus, kuriems, remiantis Ukrainos patirtimi, nebūtinas aukštas fizinis pasirengimas. Jo nuomone, intensyvinant mokymus būtų galima sutrumpinti pasirengimo tarnybai laiką, o iki 2030 m. Lietuva turėtų spėti pasiruošti pokyčiams ir atsisakyti loterijos principo.
Merginos nebūtų šaukiamos privalomai
Vienas iš pagrindinių siūlymų – atsisakyti atsitiktinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo. Taip pat numatoma, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius būtų toks pats kaip konkrečiais metais šaukiamų karo prievolininkų skaičius.
Privalomai būtų šaukiami tik vaikinai. Merginos galėtų rinktis savanoriškąją tarnybą. Projekte taip pat būtų išlaikytos galiojančios nuostatos dėl alternatyviosios karo tarnybos.
Iniciatoriai teigia, kad jų pasiūlymą remia ir visuomenė. 2026 m. rugpjūtį atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. gyventojų pritarė visuotiniam šaukimui iki 2030 m. 51 proc. apklaustųjų pasisakė už jo įgyvendinimą „kuo greičiau“, o daugiau nei 25 proc. gyventojų norėtų, kad jis būtų įvestas iki 2030 m.
Apklausoje 40,1 proc. respondentų teigė, kad turėtų būti šaukiami visi vyrai, o beveik 19 proc. manė, jog prievolė turėtų galioti ir vyrams, ir moterims.
Įstatymų projektus pasirašė 22 TS-LKD frakcijos nariai.
