Gavus žinią apie būsimą atleidimą, nereikėtų tą pačią dieną skubėti nei atnaujinti gyvenimo aprašymo, nei perskaičiuoti visų santaupų. Vis dėlto dar iki paskutinės darbo dienos priimti sprendimai gali padėti lengviau išgyventi laikotarpį iki naujo darbo. Finansų ir teisės ekspertės pataria pirmiausia įvertinti atleidimo sąlygas, būsimas pajamas ir mokėjimų terminus.
„Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė pabrėžia, kad gavus įspėjimą svarbu susidaryti artimiausių mėnesių biudžeto vaizdą: kiek laiko dar bus mokamas atlyginimas, kokio dydžio santaupos sukauptos ir kokių lėšų reikės būtiniausioms išlaidoms. Tai padės suprasti, kiek laiko galima skirti darbo paieškoms ir ką verta pradėti daryti nedelsiant.
Pirmiausia išsiaiškinkite, kaip baigsis darbo santykiai
Prieš skaičiuojant, kiek pinigų liks po atleidimo, būtina žinoti darbo santykių pabaigos datą ir priklausančias išmokas.
Advokatų kontoros COBALT asocijuotoji partnerė, Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė primena, kad pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti nurodyta atleidimo priežastis, taikoma Darbo kodekso norma ir paskutinė darbo santykių diena.
Nuo pasirinkto sutarties nutraukimo pagrindo priklauso darbuotojo garantijos. Todėl atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymą iš darbo išeiti šalių susitarimu. Tokiu atveju įstatyme nustatyta išeitinė išmoka savaime nepriklauso – dėl jos būtina susitarti atskirai.
Darbuotojas, gavęs tokį darbdavio pasiūlymą, turi penkias darbo dienas apsispręsti. Jei per šį laiką neatsako, pasiūlymas laikomas atmestu. Tad pasirašyti iš karto neverta: pirmiausia reikėtų palyginti siūlomas sąlygas su tuo, kas priklausytų nutraukiant sutartį kitu pagrindu.
Susidėliokite ne tik sumas, bet ir tikslias jų gavimo datas
Žinant atleidimo aplinkybes, galima tiksliau apskaičiuoti būsimas pajamas. G. Štuopė rekomenduoja užsirašyti, kokios sumos bus gautos ir kada jos pasieks sąskaitą. Tame pačiame plane reikėtų nurodyti būsto, komunalinių paslaugų, paskolų ir kitų įsipareigojimų mokėjimo terminus.
Vien žinoti bendrą išeinant gaunamą sumą nepakanka. Jei išmoka bus pervesta vėliau, o nuomą ar paskolos įmoką reikės sumokėti anksčiau, būtina iš anksto numatyti, kaip bus padengtas šis tarpas.
Pasak J. Valatkaitės, tai ypač svarbu atsižvelgiant į būsimus atsiskaitymo tvarkos pokyčius. Darbo sutarčių nutraukimams, pradėtiems nuo 2026 m. lapkričio 1 d., bus taikoma nauja tvarka. Šalys galės susitarti, kad darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dalis, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų išmokėta vėliau, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos.
Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, turės būti sumokėta paskutinę darbo santykių dieną arba, atleidimo metu susitarus, per dešimt darbo dienų. Teisininkė pabrėžia, kad vėlesnis atsiskaitymas galimas tik abiem šalims susitarus – darbdavys negali tokios tvarkos nustatyti vienašališkai.
Įvertinkite, kiek mėnesių išgyventumėte be atlyginimo
Kitame etape reikėtų apskaičiuoti, kiek kainuoja vienas mėnuo be įprastų darbo pajamų. Į skaičiavimą įtrauktinos būsto, maisto, komunalinių paslaugų, transporto, sveikatos išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai. Gautą sumą verta palyginti su santaupomis bei dar numatomomis gauti pajamomis.
G. Štuopės teigimu, toks konkretus skaičiavimas naudingesnis nei abstraktus pažadas pradėti taupyti. Jis parodo, kurias išlaidas galima mažinti ir kokią likusio atlyginimo dalį dar įmanoma atsidėti.
Išeitinę išmoką specialistė pataria iš karto paskirstyti keliems būsimiems mėnesiams, o ne vertinti ją kaip laisvai išleidžiamą didesnę pinigų sumą. Taip lengviau nustatyti tikrąjį finansinį rezervą ir išvengti situacijos, kai pirmą mėnesį išleidžiama per daug.
Nebūtinąsias išlaidas verta peržiūrėti dar turint darbą. Atsisakius nenaudojamų paslaugų ir atidėjus didesnius pirkinius, dalį likusio atlyginimo galima skirti santaupoms papildyti.
Jei gresia sunkumai mokant įmokas, nelaukite vėlavimo
Jeigu paskaičiavus paaiškėja, kad užsitęsus darbo paieškoms gali būti sunku mokėti paskolos įmokas, į kreditorių reikėtų kreiptis dar iki pajamų sumažėjimo. G. Štuopė ragina nelaukti pirmojo pradelsto mokėjimo.
Prieš pokalbį naudinga pasiruošti informaciją apie darbo santykių pabaigos datą, dar gausimas pajamas, būtinąsias išlaidas ir sumą, kurią būtų įmanoma mokėti toliau.
Kuo tiksliau žmogus pristato savo padėtį, tuo konkrečiau galima aptarti galimus sprendimus. Atsižvelgiant į aplinkybes ir taikomas sąlygas, gali būti svarstomas įmokų atidėjimas, paskolos restruktūrizavimas arba mokėjimo grafiko pakeitimas.
Prieš sudarant susitarimą būtina išsiaiškinti, kokius mokėjimus reikės atlikti jo galiojimo metu ir kaip dėl pakeitimų pasikeis bendra paskolos kaina.
Įspėjimo laiką panaudokite naujo darbo paieškoms
Susiplanavus finansus, galima daugiau dėmesio skirti naujo darbo paieškai dar nepasibaigus darbo santykiams.
J. Valatkaitė primena, kad darbuotojo prašymu darbdavys įspėjimo laikotarpiu privalo suteikti ne mažiau kaip 10 proc. darbo laiko normos naujo darbo paieškoms. Dirbant 40 valandų per savaitę, tai yra bent keturios valandos.
Šį laiką galima skirti darbo pokalbiams ir kitai su įsidarbinimu susijusiai veiklai. Tačiau net ir greitai radus naują darbą reikėtų įvertinti, kad iki pirmojo atlyginimo dar gali tekti palaukti.
G. Štuopė rekomenduoja finansinį planą sudaryti iki pirmojo atlyginimo naujoje darbovietėje. Įvertinus šį laikotarpį bus aiškiau, kaip paskirstyti turimas lėšas, kada mažinti išlaidas ir ar prireiks tartis dėl mokėjimų pakeitimų.
