Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisiminė pirmąsias plataus masto karo dienas ir paaiškino, kodėl pasienyje su Baltarusija Ukrainos pajėgų nepakako Rusijos kariuomenės puolimui sustabdyti, skelbia „Clash Report“.
Pasak V. Zelenskio, Ukraina nesitikėjo, kad Rusijos pajėgos judės per Baltarusiją ir mėgins pasiekti Kyjivą. Dėl to šioje vietoje nebuvo sutelktos stiprios karinės pajėgos. Prezidentas pabrėžė, kad tuo metu Ukraina apskritai neturėjo tokio dydžio kariuomenės, kokios būtų reikėję tokiai atakai atremti.
Jis nurodė, kad vėliau, pakeitus įstatymus, Ukrainos kariuomenės dydis buvo padidintas nuo 200 000 iki daugiau kaip 250 000 karių. Tačiau iki tol pajėgos buvo dar mažesnės. V. Zelenskio teigimu, sustabdyti į šalį besiveržiančius 200 000 žmonių be pakankamai didelės kariuomenės buvo neįmanoma, o šiandien Ukraina turi apie 800 000 karių.
Prezidentas taip pat teigė, kad Ukrainos kariuomenė galiausiai atsilaikė ir sunaikino dalį įsiveržusių pajėgų. Rusija neturėjo pakankamai karių okupuotoms teritorijoms išlaikyti, todėl jos daliniai buvo priversti trauktis. Ukrainos pajėgos perėmė iniciatyvą ir susigrąžino Kyjivo bei Černihivo sritis, taip pat visą tame fronto ruože prarastą teritoriją.
Kodėl V. Zelenskis nepaliko Kyjivo: prezidentas prisiminė evakuacijos pasiūlymus
V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie Rusijos pastangas suformuoti pasakojimą, esą Ukrainos prezidentas pabėgo iš šalies. Jo teigimu, Maskva siekė, kad žmonės pradėtų trauktis, o tai galėjo įvykti, jei jie būtų pamatę, jog sostinę paliko jų lyderis.
Prezidentas sakė negalėjęs palikti Kyjivo, savo biuro ir žmonių. Jo vertinimu, toks sprendimas būtų buvęs išdavystė – tiek jo paties žmogiškojo orumo, tiek Ukrainos Konstitucijos.
Vis dėlto jau invazijos pradžioje JAV prezidentas Joe Bidenas pirmasis paklausė, ar V. Zelenskis norėtų būti evakuotas. Jam buvo pasiūlyta išvykti kartu su šeima, nes Kyjivas buvo apsuptas. Vėliau tokią pagalbą siūlė ir daugelis Europos šalių, taip pat žmonės iš prezidento aplinkos.
V. Zelenskis prisiminė į šiuos pasiūlymus atsakęs, kad jam reikia ne pavežėjimo, o šaudmenų. Ši frazė vėliau tapo viena labiausiai žinomų jo pasisakymų iš pirmųjų karo dienų.
