Du Kremliaus planai jau žlugo: kas gali palaužti Ukrainą iki 2027 metų?

Rusijos režimo vadovas Vladimiras Putinas buvo numatęs keturis scenarijus, turėjusius priversti Ukrainą pasiduoti, skelbia „The Wall Street Journal“, kurį cituoja UNIAN. Du iš šių planų jau nepasiteisino, tačiau likę du tebėra įgyvendinami ir gali duoti rezultatų iki 2027 metų pavasario.

Vienas žlugusių sumanymų buvo paremtas lūkesčiu, kad neatlaikys Ukrainos kariuomenė. Kitas – viltimi, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas privers Kyjivą kapituliuoti.

D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus ir pažadėjus karą užbaigti per vieną dieną, Kremlius tikėjosi, kad jis spaus Ukrainą priimti teritorines bei kitas nuolaidas. D. Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo pareiškęs, kad šis tuo metu neturi jokių kozirių.

Vis dėlto JAV spaudimas neprivertė Kyjivo sutikti su V. Putino reikalavimu perduoti Rusijai teritorijas, kurių jos kariuomenė nesugebėjo užimti. Be to, ankstesni D. Trumpo sprendimai beveik visiškai sustabdyti Amerikos karinę ir finansinę paramą Ukrainai sumažino, o ne sustiprino Baltųjų rūmų įtaką.

JAV vis dar gali daryti spaudimą Ukrainai, teigiama publikacijoje. Neseniai V. Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos kariuomenė vėl susidūrė su „Starlink“ palydovinio ryšio sistemos sutrikimais. Šį tinklą valdo Elono Musko bendrovė „SpaceX“. Dar spalį E. Muskas buvo apribojęs Ukrainos kariuomenei skirtą „Starlink“ veikimą, tuo metu tvyrant įtampai tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio.

Maskva taip pat mėgina įtikinti Baltuosius rūmus sušvelninti sankcijas net ir nepasiekus paliaubų Ukrainoje. Tačiau po neseniai vykusių vidurio kadencijos rinkimų, kuriuose daugumą perėmė demokratai, D. Trumpo administracijai bus sunkiau toliau mažinti spaudimą Rusijai.

Nors D. Trumpas demonstravo draugišką požiūrį į V. Putiną, Kremlius tikėjosi daugiau. Rusijos pareigūnai neslepia nusivylimo tuo, kad Ukrainos pasipriešinimas nesiliauja.

Smūgiais miestams siekiama paralyžiuoti šalį

Vienas iš tebegaliojančių Kremliaus planų – masinės atakos prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Rusija tikisi paralyžiuoti Ukrainos ekonomiką ir prieš žiemą sukelti humanitarinę krizę, dėl kurios šalis dar labiau priklausytų nuo Europos finansinės paramos.

Kol kas Ukrainos kariuomenė išsilaiko, nors jai nuolat trūksta karių. Rusija pakeitė karinės vadovybės struktūrą Ukrainoje, tačiau jos puolimas tebėra lėtas ir sunkus.

Lenkijoje veikiančios karinės analizės įmonės „Rochan Consulting“ įkūrėjas Konradas Muzyka teigia, kad žiema įprastai yra palankiausias metas Rusijos puolimui. Vis dėlto šiuo metu fronto linijoje esanti didelė Ukrainos dronų koncentracija rusams leidžia judėti į priekį tik tada, kai prastos oro sąlygos riboja bepiločių orlaivių naudojimą.

Mūšio lauke padėčiai beveik nejudant, Maskva suintensyvino raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus bei gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Taikiniais tampa elektrinės, sandėliai, Juodosios jūros grūdų uostai ir tiltai per Dnieprą.

Toks puolimas kelia pavojų, kad prieš žiemą Ukrainos miestai gali likti beveik be elektros, šildymo ir vandens.

Kremlius laukia Europos susvyravimo

Antrasis vis dar galiojantis planas susijęs su Europa. Kremlius supranta, kad žemynas yra pagrindinis Ukrainos rėmėjas, tačiau kartu jį laiko galimu silpniausiu grandies tašku.

V. Putinas laukia 2027 metų pavasario ir prezidento rinkimų Prancūzijoje. Juose ryškėja Marine Le Pen, žadanti mažinti paramą Ukrainai. Reikšmingi rinkimai tuo metu vyks ir kitose valstybėse.

Tačiau kol kas Europos vyriausybės savo pozicijų nekeičia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *