Simona Stankevičiūtė atkreipė dėmesį, kad maisto papildų rinkoje gausu abejotinos vertės produktų, o jų poveikis neretai grindžiamas silpnais moksliniais įrodymais. Specialistė paaiškino, kada papildai gali būti reikalingi, kaip atpažinti galimą medžiagų trūkumą ir kodėl jų nereikėtų vartoti automatiškai.
Publikuotas tyrimas dar nereiškia, kad jis patikimas
Pasak klinikinės farmakologės, vertinant papildų reklamose minimus mokslinius argumentus svarbu išlikti kritiškiems. Rinkoje dažnai remiamasi tyrimais su gyvūnais, ląstelių kultūromis ar žemos kokybės moksliniais darbais, tačiau jų rezultatai ne visada gali būti pritaikomi žmonėms.
S. Stankevičiūtė pastebi, kad žmonės nori gyventi ilgiau ir sveikiau, todėl sudėtingų sprendimų kartais ieško ten, kur pakaktų pakeisti kasdienius įpročius. Jos teigimu, noras rūpintis savimi yra sveikintinas, tačiau problema kyla tada, kai sveikatos, streso ar įtampos sunkumus bandoma spręsti pseudomoksliniais metodais.
Didelį tyrimų skaičių, anot specialistės, lemia ir akademinė sistema, kurioje norint įgyti tam tikrą mokslinį laipsnį dažnai reikia atlikti bei publikuoti tyrimą. Todėl vien publikavimo faktas savaime nepatvirtina darbo kokybės.
Vienas svarbiausių mokslo patikimumo kriterijų yra galimybė tyrimą pakartoti ir gauti panašius rezultatus. Tačiau ikiklinikiniai tyrimai su gyvūnais ar laboratorinėmis ląstelių kultūromis dažnai nėra pakartojami ir papildomai patikrinami. Nepaisant to, jų pagrindu kartais daromos plačios išvados apie žmonių sveikatą.
Gydytoja pabrėžė, kad tokių tyrimų metodologijai įvertinti reikia specifinių žinių. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai pasirinktos ląstelės, ar teisingai suformuluota hipotezė ir ar tyrimo modelis apskritai buvo tinkamas. Todėl iš tyrimų su gyvūnais negalima automatiškai spręsti apie poveikį žmonėms, ypač kai klinikinių tyrimų su žmonėmis nebuvo atlikta.
Ašvaganda ir liūto karčiai – ne kiekvienam būtini
Kalbėdama apie populiarius papildus, S. Stankevičiūtė išskyrė ašvagandą, liūto karčius ir įvairius grybinius preparatus. Žmogui, kuris visavertiškai maitinasi ir rūpinasi sveikata, šie papildai, jos teigimu, nėra būtini.
Šie augaliniai ir grybiniai produktai turi istorines vartojimo tradicijas, tačiau pastaruoju metu jie iš naujo išpopuliarėjo. Specialistė rekomenduoja prieš juos vartojant pasitarti su gydytoju arba vaistininku, išsiaiškinti galimas nepageidaujamas reakcijas bei sąveiką su kitais preparatais.
Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimus, kodėl pasirenkamas konkretus papildas, ko organizmui galėtų trūkti ir kokią problemą juo siekiama išspręsti.
Klinikinė farmakologė skeptiškai vertina ne tik šiuos, bet ir kitus rinkoje esančius papildus. Jų paskirtis – papildyti mitybą, todėl gerai besijaučiančiam žmogui, neturinčiam konkrečių nusiskundimų, dažniausiai nėra pagrindo juos vartoti.
Jeigu atsiranda neįprastų simptomų ar sveikatos problemų, pirmiausia reikėtų ieškoti jų priežasties ir ją gydyti. Jei prastą savijautą lemia gyvenimo būdas, svarbiausia koreguoti būtent jį.
Vis dėlto yra atvejų, kai papildai gali būti reikalingi. Tai gali būti elektrolitų trūkumas, tam tikrų vaistų vartojimas, ligos, trukdančios pasisavinti maistines medžiagas, arba laikotarpis po bariatrinės chirurgijos. Tokiose situacijose planą reikėtų sudaryti individualiai, pasitarus su specialistais.
Vienintelį vitaminą, kurio papildomai dažnai prireikia daugeliui žmonių, pašnekovė įvardijo vitaminą D. Tačiau ir jo vartojimą rekomenduojama aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Profilaktiškai ir automatiškai vartoti įvairius papildus nereikėtų. Specialistė taip pat pabrėžė, kad dažnai peršalimo ligomis sergančiam žmogui papildai savaime nepadės.
Trūkumą geriausia aiškintis su gydytoju
Norint suprasti, ar organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, pirmiausia verta paklausti savęs, kodėl apskritai kilo toks įtarimas. Tuomet reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir tiksliai papasakoti apie varginančius simptomus.
Taip pat svarbu sąžiningai įvertinti kasdienybę: alkoholio vartojimą, rūkymą, fizinį aktyvumą, judėjimo kiekį ir laiką, praleidžiamą lauke. Tam tikri įpročiai gali lemti prastesnę savijautą, todėl prieš renkantis papildus verta įvertinti visą gyvenimo būdą.
Kraujo tyrimai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, tačiau jie parenkami individualiai. Galvos svaigimas, širdies permušimai ar kiti specifiniai simptomai gali būti priežastis atlikti tyrimus, tačiau visiems pacientams vienodas jų sąrašas netaikomas.
S. Stankevičiūtės teigimu, kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti profilaktinius kraujo tyrimus ir dalyvauti prevencinėse programose verta. Tokios galimybės Lietuvoje yra sudarytos.
Tačiau nuolat savarankiškai ieškoti galimų ligų ir atlikti daugybę tyrimų nereikėtų. Svarbiausia reguliariai tikrintis sveikatą, palaikyti ryšį su šeimos gydytoju, dalyvauti prevencinėse programose, o atsiradus simptomams – laiku kreiptis pagalbos.

