Kaunietei Ditai Racienei rugsėjis buvo itin skaudus – per traukinio avariją ji neteko 16-mečio sūnaus Adrijaus. Tvarkydama su anksčiau suplanuota kelione susijusius reikalus moteris netikėtai susidūrė su dar viena problema, kurios padariniai, pasak jos, jaučiami iki šiol.
Savo istoriją naujienų portalui tv3.lt papasakojusi Dita teigė, kad po sūnaus mirties kreipėsi į oro bendrovę „Wizz Air“. Ji norėjo atšaukti tik Adrijaus skrydį ir susigrąžinti už jį sumokėtus pinigus.
Tačiau, anot moters, bendrovė panaikino ne vieno keleivio, o visų šešių žmonių užsakymą. Dėl to šeima turėjo iš naujo pirkti bilietus likusiems keliautojams ir patyrė maždaug 700 eurų papildomų išlaidų. Šios sumos, pasak Ditos, jai atlyginti nepavyko.
Tv3.lt dėl situacijos kreipėsi į „Wizz Air“. Gavus oro linijų komentarą, straipsnis bus papildytas.
Norėjo atšaukti tik vieno keleivio kelionę
Rugsėjo 5 dieną Lietuvą sukrėtė žinia apie tragiškoje traukinio avarijoje žuvusį 16-metį Adrijų. Netikėta nelaimė iš esmės pakeitė šeimos planus.
Dita pasakojo, kad maždaug prieš pusmetį ji su vyru, sūnumi ir savo tėvais buvo suplanavusi kelionę į Juodkalniją. Visi šeimos nariai jau buvo įsigiję bilietus, o išvykti ketino rugsėjo 24 dieną.
Po sūnaus mirties šeima svarstė, ar apskritai vykti į kelionę. Galiausiai nusprendė keliauti, tikėdamasi bent trumpam atsitraukti nuo skaudžių išgyvenimų ir pabūti kartu.
Rugsėjo 19 dieną Dita užpildė prašymą dėl pinigų grąžinimo. Jame ji nurodė, kad nori atšaukti tik Adrijaus skrydį, ir pridėjo jo mirties liudijimą.
Užsakymas dingo likus vos dviem paroms iki skrydžio
Moteris teigė manusi, kad tolesnių sunkumų nekils. Sistema patvirtino, jog jos užklausa gauta, o Dita dar spėjo prie skrydžių užsisakyti papildomus lagaminus.
Vis dėlto rugsėjo 20 dieną, likus dviem paroms iki kelionės ir prasidėjus registracijai, ji pastebėjo, kad sistemoje nebeliko nė vieno anksčiau įsigyto skrydžio.
Dita kartu su vyru pirmiausia bandė susisiekti su oro bendrove Lietuvoje, tačiau, kaip pasakojo moteris, jiems buvo paaiškinta, kad čia „Wizz Air“ atstovybės nėra ir padėti negali.
Vėliau pora skambino dar keliais užsienio numeriais. Atsiliepę darbuotojai išklausydavo problemą ir žadėdavo susisiekti per 24 valandas, tačiau, pasak Ditos, to nepadarė.
Iki skrydžio likus vos parai, moteris pradėjo ieškoti pagalbos per tiesioginius pokalbius. Juose iš pradžių atsakydavo dirbtinis intelektas, o vėliau – konsultantas.
Viena konsultantė jai pranešė, kad užsakymo atkurti nebeįmanoma, todėl Dita turėtų pateikti skundą. Šeima tai padarė, tačiau gavo automatinį atsakymą, kad į užklausą bus atsakyta per septynias dienas.
Laukti šeima negalėjo, todėl turėjo įsigyti kitus bilietus. Vėliau Dita pateikė dar vieną skundą, kuriame paaiškino situaciją. Ji nurodė, kad pinigai už atšauktus skrydžius jau buvo grąžinti, tačiau dėl susidariusios padėties naujus bilietus teko pirkti gerokai brangiau.
Moteris prašė kompensuoti tik dėl šio skirtumo patirtas papildomas išlaidas, o ne grąžinti visą sumą.
Didžiausiu skausmu tapo ne pinigai
Adrijaus mama pripažino, kad įvertinus sugaištą laiką ir patirtą stresą galbūt reikėjo prašyti ne vien kainų skirtumo kompensacijos.
Ji teigė parašiusi tris skundus pretenzijų skiltyje, bendravusi per tiesioginius pokalbius ir išsiuntusi nemažai laiškų oro linijų pagalbos centrui. Visa tai, pasak jos, turėjo būti daroma anglų kalba.
Dita paskutinį oro bendrovės laišką gavo rugsėjo 24 dieną. Jame buvo nurodyta, kad jos skundai sujungti į vieną. Moteris teigė, jog vėlesni laiškai iki šiol liko be atsako – nuo tada buvo praėję daugiau nei mėnuo.
Apie kilusią problemą tėvams ji nesakė, nes nenorėjo jiems sukelti papildomo streso.
Ditos teigimu, skaudžiausia buvo ne finansiniai nuostoliai. Daugiausia sunkumų sukėlė tai, kad gedėdama sūnaus ji dar turėjo spręsti problemą, kurios, jos manymu, pati nesukėlė.
