Beveik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų automobilio remontui negalėtų skirti daugiau nei 1 000 eurų nepatirdami rimtų finansinių sunkumų. Beveik keturiems iš dešimties ši riba yra dar mažesnė – 500 eurų, rodo „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta apklausa.
59,6 proc. respondentų nurodė, kad didesnė nei 1 000 eurų remonto sąskaita jiems sukeltų rimtų finansinių problemų. Ne daugiau kaip 500 eurų automobilio remontui galėtų skirti 37,8 proc. apklaustųjų. Tuo metu daugiau nei 5 000 eurų be didesnių finansinių pasekmių galėtų sumokėti tik 4,6 proc. respondentų.
Finansinės galimybės darytų įtaką ir sprendimams po eismo įvykio. 11,4 proc. apklaustųjų automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų jų piniginė, o 3,2 proc. transporto priemonės apskritai neremontuotų.
Paklausti, iš kur pirmiausia imtų lėšų po avarijos atsiradusioms remonto išlaidoms, 40,2 proc. respondentų nurodė asmenines santaupas, o 32,4 proc. – KASKO draudimą.
Didesnės pajamos ne visada reiškia sukauptą rezervą
Apklausos rezultatai rodo, kad pasirengimą netikėtam automobilio remontui lemia ne vien pajamų dydis.
Šeimose, kuriose vienam nariui per mėnesį tenka daugiau nei 1 500 eurų pajamų, KASKO draudimu naudojasi pusė respondentų.
Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė teigia, kad didesnės pajamos savaime negarantuoja, jog šeima bus sukaupusi pakankamai santaupų kelių tūkstančių eurų netikėtoms išlaidoms.
Profesorės teigimu, žmonės taip pat dažnai nepakankamai įvertina retų, tačiau didelių išlaidų galinčių pareikalauti įvykių tikimybę. Draudimo įmoka yra aiški ir patiriama dabar, o galima avarija bei jos finansinės pasekmės atrodo kaip tolimesnė ir mažiau apčiuopiama rizika.
J. Stankevičienė pabrėžia, kad renkantis draudimą svarbu atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į finansinį raštingumą bei gebėjimą įvertinti galimus nuostolius.
Mažiausiai uždirbantys vairuotojai turi ir mažiausią finansinę apsaugą
Didžiausias atotrūkis tarp galimybių padengti remonto išlaidas ir draudimosi įpročių matomas tarp mažiausias pajamas gaunančių gyventojų.
Namų ūkiuose, kuriuose vienam žmogui per mėnesį tenka ne daugiau kaip 550 eurų, KASKO draudimu naudojasi tik 7,7 proc. respondentų. 65,4 proc. šios grupės apklaustųjų teigė, kad automobilio remontui negalėtų skirti daugiau nei 500 eurų nepatirdami rimtų finansinių sunkumų.
„Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė sako, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės draudimą dažniau vertina kaip papildomą išlaidą, nors būtent jų finansinei padėčiai netikėtas automobilio remontas galėtų smogti stipriausiai.
Jos teigimu, susidaro užburtas ratas: kuo žmogus yra mažiau finansiškai atsparus, tuo didesnė tikimybė, kad po eismo įvykio jo finansinė padėtis dar labiau pablogės.
Kita vertus, KASKO draudimo kaina mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams taip pat gali tapti reikšminga našta. Be to, draudimas ne visuomet padengia visas remonto išlaidas – tai priklauso nuo pasirinktos sutarties ir draudžiamojo įvykio aplinkybių.
Jauni vairuotojai remontą dažniau derintų prie savo kišenės
Skirtumų išryškėjo ir lyginant skirtingo amžiaus vairuotojus.
Tarp 18–29 metų respondentų 25,2 proc. nurodė, kad po avarijos automobilį remontuotų tik tiek, kiek leistų turimos finansinės galimybės.
Vyresnių amžiaus grupių rezultatai buvo gerokai mažesni: tarp 30–39 metų apklaustųjų taip atsakė 5,1 proc., 40–49 metų grupėje – 6,5 proc., o tarp 50–65 metų vairuotojų – 9,2 proc.
Tokį skirtumą gali lemti tai, kad jauniausi vairuotojai dar tik pradeda profesinę karjerą ir ne visada būna sukaupę pakankamai santaupų netikėtoms išlaidoms.
Pagal apklausos duomenis, daugiausia KASKO draudimu besinaudojančių respondentų buvo Marijampolės apskrityje – 45 proc. Klaipėdos apskrityje tokių respondentų dalis siekė 35,1 proc., Kauno – 34,9 proc., o Vilniaus – 34,2 proc.
Mažiausi rodikliai užfiksuoti Alytaus ir Utenos apskrityse – atitinkamai 14,8 ir 20 proc.
