Trečiadienio naktį dalyje Lietuvos buvo paskelbtas oro pavojus, o vėliau jis atšauktas visoje šalyje. Nerimą sukėlė į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs dronas, perskridęs dalį šalies ir ties Pasvaliu ją palikęs.
Iš pradžių tikėtinas, geltonas, oro pavojus paskelbtas Vilniaus ir Utenos apskrityse, tačiau vėliau įspėjimai išplėsti. Raudonas oro pavojus paskelbtas Druskininkų ir Lazdijų rajonuose, vėliau – Marijampolės apskrityje, Kėdainių rajone, Kaune, Panevėžio rajone ir mieste bei Pasvalio rajone. Alytaus rajone galiojo geltonas įspėjimas.
Apie 2.30 val. pranešta, kad objektas kirto Lietuvos ir Latvijos sieną bei paliko Lietuvos teritoriją. Po to oro pavojus atšauktas visoje šalyje.
Gyventojus išgąsdino neįprasta situacija
Psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas teigė, kad raudonos kategorijos pranešimai apie dronus Lietuvoje gaunami retai, todėl žmonių reakcijos gali būti itin stiprios. Gyventojai gali pasimesti, jausti didelį nerimą ar net patirti panikos epizodus.
Anot specialisto, netikėtose situacijose emocijos natūraliai sustiprėja, tačiau žmogaus psichika ilgainiui geba prisitaikyti net prie sudėtingų aplinkybių. Karo zonų pavyzdys rodo, kad žmonės su laiku išmoksta reaguoti į grėsmes ramiau.
Nežinomybė nerimą tik didina
E. Šidlausko vertinimu, nerimą dažnai sukelia ne pati situacija, o informacijos trūkumas. Kai žmonės nežino, kas vyksta ir negali kontroliuoti aplinkybių, sustiprėja bejėgiškumo jausmas. Kuo ilgiau išlieka nežinomybė, tuo labiau auga įtampa.
Psichologas ragino remtis faktais ir ieškoti patikimų šaltinių. Svarbu įvertinti, kur tiksliai užfiksuotas pavojus ir ar jis susijęs su konkrečiu žmogumi. Jei incidentas vyksta pasienyje, o gyventojas yra kitame Lietuvos gale, tiesioginė grėsmė jam gali negresti.
Drono pasirodymas savaime nereiškia karinės atakos ar karo pradžios. Todėl, pasak specialisto, institucijos turėtų kuo tiksliau nurodyti pavojaus vietą, mastą ir žmonių grupę, kuriai jis aktualus.
Kai kuriems žmonėms gali prasidėti panikos ataka
Jautresniems žmonėms net ir nedidelis stresas gali sukelti labai stiprią emocinę reakciją, nerimo sutrikimo simptomus ar panikos ataką. Tuo metu psichologiškai atsparesni žmonės dažniau greitai įvertina aplinkybes ir supranta, ar jiems gresia tiesioginis pavojus.
E. Šidlauskas taip pat siūlė atkreipti dėmesį į vaikus ir mokinius, kuriems tokios situacijos ar evakuacija kartais atrodo tarsi nuotykis. Jo teigimu, pasirengimas ir aiškus planas padeda sumažinti nerimą.
Ką verta pasiruošti iš anksto?
Susidūrus su ekstremalia situacija svarbiausia turėti konkretų veiksmų planą. Psichologas rekomendavo:
- susidėti vadinamąją dienos X kuprinę;
- žinoti, kur reikėtų slėptis;
- su artimaisiais iš anksto sutarti susitikimo vietą nelaimės atveju;
- aptarti, kaip elgtis, jei neveiktų ryšys.
Aiškus planas suteikia daugiau saugumo, nes žmogus žino, ką turėtų daryti. E. Šidlauskas pasakojo, kad kai kurios į konsultacijas atvykstančios šeimos jau būna aptarusios veiksmus su vaikais: jie žino, kada grįžti namo arba kur susitikti.
Trečiadienio rytą M. Sinkevičius feisbuke naktį pavadino sudėtinga. Jis pranešė, kad vienas dronas perskrido Lietuvos teritoriją, o taikinį bandyta neutralizuoti. Prie Biržų, pirminiais duomenimis, aptikta iš NATO naikintuvo paleistų raketų nuolaužų.
Gyventojų, radusių įtartinų objektų, paprašyta dėl savo saugumo prie jų nesiartinti, jų neliesti ir apie radinį pranešti numeriu 112.
NKVC vadovas: Lietuvoje užfiksuoti du su dronais susiję incidentai
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, kad praėjusią naktį Lietuvoje fiksuoti du su bepiločiais orlaiviais susiję epizodai. Pirmuoju atveju trys dronai pastebėti Baltarusijos teritorijoje, tačiau į Lietuvą jie nepateko. Vienas jų vėliau įskrido į Latviją, o iš ten – į šiaurinę Rusijos dalį.
Antrojo incidento metu iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido vienas dronas. Jis pateko ties Druskininkais, tikėtina, trumpam įskrido į Lenkiją, vėliau pasuko į Šiaurės Lietuvą per Marijampolę, Kauno ir Panevėžio apskritis, o ties Pasvaliu išskrido iš Lietuvos.
Objekto paieškai iš Šiaulių buvo pakelti NATO naikintuvai. Jie droną aptiko ir buvo priartėję, tačiau jo numušti nepavyko. Kodėl tai nepavyko, turėjo paaiškinti Lietuvos karinės oro pajėgos.
Oro uostų darbą pirmiausia trikdė balionai
Dar prieš incidentą su dronu antradienio vakarą Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą sutrikdė oro balionai. Pirmieji galimų skrydžių trikdžių signalai gauti apie 21.30 val.
Vilniaus oro uostas iš pradžių uždarytas dėl balionų, vėliau toks pats sprendimas priimtas ir Kaune. Situacijai paaštrėjus dėl į Lietuvos teritoriją įskridusio drono, oro erdvė buvo ribojama dar kartą.
Lietuvos oro uostai nurodė, kad daliniai skrydžių ribojimai virš Vilniaus oro uosto galiojo nuo 21.21 iki 21.56 val. Jie paveikė tris skrydžius ir 465 keleivius. Vienas privatus orlaivis nukreiptas į Kauną, taip pat vėlavo skrydžiai į Hurgadą ir iš Nicos.
Kauno oro uosto veikla buvo laikinai sustabdyta nuo 21.47 iki 23.45 val.
Trečiadienio naktį galimo oro pavojaus grėsmė paeiliui paskelbta Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos savivaldybėse. Raudoni įspėjimai pasiekė Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų bei Panevėžio miesto gyventojus. Geltoni įspėjimai paskelbti Radviliškio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio ir Pakruojo rajonuose.
Tikėtino oro pavojaus grėsmė taip pat skelbta Kėdainių rajone, Kauno mieste ir rajone, Prienų rajone, Marijampolės apskrityje, Druskininkų ir Lazdijų rajonuose. Tokiais atvejais gyventojams nurodyta eiti į priedangas arba kitas saugias vietas.
