Finansų ministerija, kurios darbuotojams rugsėjį buvo išmokėtos vidutiniškai dvigubai didesnės algos, siūlo keisti senatvės pensijų ir kitų išmokų indeksavimo tvarką.
Jeigu šie pasiūlymai būtų įgyvendinti, ateityje tūkstančiai gyventojų galėtų sulaukti mažesnio išmokų padidėjimo nei pagal dabar galiojančią sistemą.
Siūlo atsisakyti kasmetinio didinimo
Kaip anksčiau skelbė naujienų portalas tv3.lt, Finansų ministerijos darbuotojams rugsėjį išmokėtų atlyginimų vidurkis buvo du kartus didesnis nei ankstesniais mėnesiais.
Praktiškai tai reiškė, kad dalis valdininkų dar iki Kalėdų gavo išmoką, panašią į tryliktą atlyginimą. Ministerija tokį sprendimą aiškino svarbiu darbu artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai ir darbuotojų „neeiliniu vertinimu“.
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime bus sprendžiama, kokių priemonių reikėtų imtis viešųjų finansų deficitui mažinti.
Finansų ministerija siūlo nebedidinti pensijų ir kitų išmokų automatiškai kiekvienais metais. Taip pat siūloma jų augimą sieti ne su darbo užmokesčio ar kainų pokyčiais, o su viešųjų finansų rodikliais.
Tai reikštų, kad prastos biudžeto padėties atveju pensijos ir kitos išmokos galėtų nedidėti net tuomet, kai sparčiai augtų kainos arba atlyginimai.
Tokio sprendimo pasekmė būtų mažesnė reali išmokų ir pensijų perkamoji galia, nes už tą pačią pinigų sumą žmonės galėtų įsigyti mažiau pabrangusių prekių ir paslaugų.
Vyriausybės protokolinis pasitarimas neturi tokios teisinės galios kaip įstatymai ar nutarimai, tačiau jame priimti pavedimai įprastai yra vykdomi.
Pagal ką pensijos indeksuojamos dabar
Šiuo metu senatvės ir kitos pensijos kasmet didinamos pagal septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinį vidurkį. Skaičiuojami treji metai iki apskaičiavimo metų, patys apskaičiavimo metai ir treji prognozuojami metai.
Taigi pensijų indeksavimui įtakos turi darbuotojų skaičiaus ir jų atlyginimų augimas šalyje.
Pensijos neindeksuojamos, kai „Sodra“ visoms pensijoms išmoka daugiau lėšų, nei surenka iš pensijų socialinio draudimo įmokų. Pastaruosius kelerius metus tokios situacijos nebuvo.
Papildomas indeksavimas taikomas, kai 65 metų ir vyresnių žmonių skurdo rizikos lygis viršija 25 proc. ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamas vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis nei 50 proc. Tokiu atveju papildomai didinama individualioji pensijos dalis.
Kitaip tariant, papildomas pensijų didinimas galimas tada, kai vyresnių žmonių skurdo rizika yra didelė, o vidutinė pensija nesiekia pusės vidutinio atlyginimo.
Kitos išmokos, be kitų kriterijų, perskaičiuojamos atsižvelgiant į kainų augimą šalyje.
