59-erių Regina žolinį preparatą vartojo tikėdamasi sustiprinti kepenų veiklą, tačiau netrukus jos sveikata smarkiai pablogėjo. Iki tol rimtų sveikatos sutrikimų neturėjusiai moteriai pirmą kartą gyvenime pasireiškė gelta, o per kelias savaites kepenų būklė tapo tokia kritinė, kad išgelbėti ją galėjo tik skubi transplantacija. Kauno klinikose atlikta operacija pacientei suteikė galimybę pradėti gyvenimą iš naujo.
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas, vienas transplantacijoje dalyvavusių chirurgų prof. Albertas Daukša pabrėžia, kad ūmiai sutrikus kepenų veiklai paciento būklė gali prastėti itin sparčiai. Tokiu atveju gyvybiškai svarbūs tampa greiti sprendimai, savalaikė pagalba, transplantacijos komandos darbas ir tinkamo donoro organo atsiradimas.
Pažeidimo priežastimi įtariamas žolinis preparatas
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė pasakoja, kad Regina į ligoninę kreipėsi dėl netikėtai atsiradusios geltos. Nors kitų simptomų moteris nejautė, tyrimai parodė sunkų kepenų pažeidimą.
Gydytojai nustatė ūminį kepenų veiklos sutrikimą, todėl pacientė buvo nedelsiant hospitalizuota. Atlikus išsamius tyrimus, ištyrus kepenų audinį ir atmetus kitas galimas ligas, labiausiai tikėtina pažeidimo priežastimi įvardytas Reginos vartotas žolinis preparatas.
Preparato vartojimas buvo nutrauktas, pradėtas gydymas, tačiau kepenų funkcija ir toliau silpo. Sutrikus kraujo krešėjimui, vėliau dėl kepenų nepakankamumo pradėjo blogėti ir smegenų veikla.
Vienintelis kelias išgyventi – transplantacija
Transplantacijos komandoje dirbęs abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Žilvinas Dambrauskas teigia, kad kompiuterinės tomografijos vaizduose kepenyse buvo matyti daugybė nebegyvybingo audinio plotų. Specialistams tapo aišku, kad organas greičiausiai nebeatsigaus savaime, o net ir stabilizavus pacientės būklę kepenų funkcija liktų kritiškai sutrikusi.
Dėl sunkios būklės skirtingų sričių specialistai Reginos atvejį aptarė ir skubos tvarka įtraukė ją į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.
Ligonių skyriuje moters būklė tai gerėdavo, tai vėl smarkiai blogėdavo. Ji prisimena, kad į skubos tvarka sudarytą sąrašą buvo įtraukta dėl itin sunkios sveikatos būklės. Regina sako supratusi, jog be persodintų kepenų šiandien nebūtų gyva.
Tinkamas donorinis organas atsirado per kelias savaites. Kauno klinikose pacientei sėkmingai atlikta kepenų transplantacija. Šiandien save „sėkmės vaiku“ vadinanti Regina pripažįsta, kad patirtis privertė iš naujo įvertinti maisto papildų ir žolinių preparatų vartojimą.
Moteris pripažįsta pasielgusi neatsakingai: nors ant pakuotės nurodoma sudėtis, vartotojas ne visada susimąsto, kokie yra medžiagų kiekiai, kas ir kaip produktą pagamino. Regina sako niekada neįsivaizdavusi, kad preparato vartojimas gali baigtis kepenų transplantacija.
Specialistai pastebi daugiau papildų sukeltų kepenų pažeidimų
Reginos vartoto preparato sudėtyje buvo ciberžolės. Doc. I. Valantienė pabrėžia, kad ciberžolė kaip maisto prieskonis skiriasi nuo maisto papildų, kuriuose gali būti didelė jos veikliosios medžiagos – kurkumino – koncentracija. Mokslinėje literatūroje aprašyta atvejų, kai tokie papildai pažeidė kepenis.
Nors sunkūs kepenų pažeidimai, kuriuos sukelia žoliniai preparatai ar maisto papildai, yra reti, Kauno klinikų specialistai pastaruoju metu jų diagnozuoja daugiau. Šių metų liepą dviem pacientėms dėl žolinių preparatų sukelto ūminio kepenų nepakankamumo prireikė skubios transplantacijos. Abi operacijos buvo sėkmingos.
Doc. I. Valantienė šiuos atvejus vadina išskirtiniais ir Lietuvos transplantacijų praktikoje. Pacienčių išgelbėjimui buvo svarbus gastroenterologų, transplantacijos chirurgų, anesteziologų-reanimatologų ir kitų specialistų bendradarbiavimas. Vis dėlto be donorystės šiuolaikinės medicinos galimybių nepakaktų.
Gydytoja primena, kad kiekviena transplantacija susijusi su donoru ir jo artimųjų sprendimu suteikti kitam žmogui galimybę gyventi.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į paplitusį įsitikinimą, kad kepenis būtina „valyti“ ar „stiprinti“. Pasak jos, sveikos kepenys pačios atlieka svarbias organizmo funkcijas, todėl papildomų jų „valymo“ procedūrų nereikia.
Gydytoja pabrėžia nesiekianti gąsdinti žmonių ar teigti, kad žolinių preparatų vartoti apskritai negalima. Tačiau natūralumas savaime negarantuoja saugumo: veikliosios medžiagos gali sukelti nepageidaujamą, o kartais ir labai sunkų poveikį. Todėl patariama atsakingai rinktis papildus, vengti neaiškios kilmės produktų ir prieš juos vartojant pasitarti su gydytoju.
Po transplantacijos Reginos laukia ilgas sveikimo laikotarpis, nuolatinė medicininė priežiūra ir gydymas. Moteris žino, kad jai reikės reguliariai tikrintis, vartoti vaistus ir iš naujo kurti kasdienybę, tačiau džiaugiasi sulaukusi donorinių kepenų.
Kauno klinikose kepenų transplantacijos atliekamos jau 25 metus. Per šį laikotarpį atlikta daugiau nei 178 tokios operacijos. 2025 metais donorinių kepenų čia sulaukė 12 pacientų, o per 2026 metus jau atlikta 17 kepenų transplantacijų.
