Mokesčiai smogs pirkėjų piniginėms: kai kurių prekių gali nebelikti lentynose

Lietuvoje planuojami nauji vartojimo mokesčiai gali dar labiau kilstelėti kainas parduotuvėse. Ekspertai įspėja, kad dėl to žmonės gali pirkti mažiau, o kai kurie produktai apskritai gali pasitraukti iš prekybos vietų. Tuo metu kyla klausimas, ar tokie mokesčiai valstybei užtikrins reikšmingas papildomas biudžeto pajamas.

Apie būsimų mokesčių poveikį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Cukraus mokestis gali branginti ne tik prekes

D. Dundulis atkreipė dėmesį, kad vartojimo mokesčiai galiausiai atsispindi prekių savikainoje, todėl jų padidėjimą pajunta pirkėjas. Jo teigimu, jeigu didinamas cukraus mokestis, brangs ir produktai, kuriems jis taikomas.

Pasak „Norfa“ vadovo, verslo pasipriešinimą lemia ne vien noras išvengti didesnių mokėjimų. Pagrindinė problema esą ta, kad išaugus kainai gali mažėti vartojimas. Mažėjant paklausai, mažėja ir gamyba, o tuomet dėl pastoviųjų kaštų auga pagaminamos produkcijos savikaina.

D. Dundulis aiškino, kad dėl didesnės savikainos Lietuvos gamintojai gali tapti mažiau konkurencingi už užsienio įmones, kurios gamina didesniais kiekiais. Todėl mokestis gali paveikti ne tik galutinę prekės kainą, bet ir gamybos apimtis.

Jis taip pat prognozavo šešėlinės rinkos augimo riziką. Jeigu dėl mokesčių kai kurias prekes taps labiau apsimokama pardavinėti neoficialiai, saldintų gėrimų ar kavos „trys viename“ galima ieškoti vietose, kuriose nereikalingi kasos aparatai. D. Dundulio teigimu, ši kava dėl ankstesnio mokesčio pabrango beveik dvigubai, o dar kartą padidinus mokestį, jos kaina nuo pradinio lygio galėtų išaugti trigubai.

Jo manymu, dalis produktų dėl tokio brangimo gali tiesiog išnykti iš rinkos. Kaip pavyzdį jis paminėjo cukrumi saldintą kisielių, kurio prekyboje, pasak jo, beveik nebeliko, išskyrus galimą šešėlinę rinką. D. Dundulis taip pat kėlė klausimą, kodėl atskirai parduodamai kavai ir cukrui akcizas netaikomas, tačiau jis atsiranda šiuos produktus sujungus su grietinėle į vieną gaminį.

Ekonomistas: mokestis nepakeis Lietuvos ekonomikos krypties

M. Dubnikovo vertinimu, mokesčiai gali riboti vartojimą arba keisti žmonių įpročius. Dėl jų kai kurie produktai gali būti perkami rečiau arba apskritai nepatekti į parduotuvių lentynas.

Ekonomistas kritikavo situaciją, kai visuomenė verčiama svarstyti, ar mokestis turėtų būti didesnis, ar mažesnis, nors, jo nuomone, pirmiausia reikėtų klausti, ar tokio mokesčio apskritai reikia.

Kalbėdamas apie cukraus mokestį, M. Dubnikovas pabrėžė, kad Lietuvoje cukruotų gėrimų vartojimo problema nėra didelė. Jo teigimu, dar prieš įvedant mokestį buvo vertinama, kaip dažnai gyventojai vartoja cukruotus gėrimus, jogurtus ar kavą su cukrumi. Lietuviai pagal cukruotų gėrimų vartojimo dažnumą buvo antri nuo galo Europos Sąjungoje po estų.

Pasak ekonomisto, Vokietijoje, kur cukruoti gėrimai vartojami dažniausiai, tokio mokesčio nėra. Tuo metu Lietuvoje visuomenės sąmoningumas auga: žmonės sportuoja, bėgioja ir sąmoningai mažina cukraus vartojimą. Todėl, jo teigimu, kyla klausimas, kam reikalingas papildomas apmokestinimas.

M. Dubnikovas taip pat abejojo argumentu, kad didesnis cukraus mokestis būtinas tam, jog pensijos augtų sparčiau. Jis teigė, kad šitaip sugretinamos labai skirtingo dydžio sumos: vienoje pusėje kalbama apie šimtus milijonų ar milijardus, kitoje – apie kelis milijonus, kuriuos biudžetas galbūt surinks, o galbūt ne.

Ekonomisto vertinimu, ribojamosios priemonės ilgalaikėje perspektyvoje nepadidins ekonomikos „pyrago“. Jis priminė Estijos pavyzdį, kai po mokesčių didinimo šalis vis dar išgyvena ekonominę pauzę. Nors dėl cukraus mokesčio Lietuva nesustos, tokios prekės taps brangesnės, tačiau mokestis nesukurs papildomos pridėtinės vertės.

M. Dubnikovas taip pat atkreipė dėmesį į socialinį aspektą. Jo teigimu, saldintus ir kaloringus produktus dažniau perka mažesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems maistas sudaro didesnę šeimos biudžeto dalį. Todėl būtent šią gyventojų grupę nauji mokesčiai paveiktų labiausiai.

Biudžetas gaus daugiau, tačiau sumos nebus didelės

M. Dubnikovo vertinimu, papildomų pajamų į biudžetą greičiausiai bus surinkta, nes vartojimas neturėtų smarkiai sumažėti. Vis dėlto reikšmingo finansinio efekto jis nesitiki.

Ekonomistas priminė, kad dar svarstant cukraus mokestį buvo keliamas klausimas, ar jis apskritai turės didesnę fiskalinę reikšmę. Jo teigimu, dabar tokie mokesčiai labiau naudojami deficitams ir biudžeto spragoms mažinti, o ne kaip priemonė, galinti iš esmės pakeisti Lietuvos ekonomikos padėtį.

M. Dubnikovas abejojo, ar visuomenė ir verslas patikės, kad cukraus ar lošimų mokesčiai yra sprendimas, kuris padės Lietuvai žengti į priekį.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ skelbiami kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *