Maitinimo sektoriaus atstovams toliau raginant sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus teigė, kad tokia galimybė nesvarstoma. Pasak jo, per pandemiją įvesta priemonė buvo laikina.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje K. Kvaraciejus pabrėžė, kad COVID-19 pandemija buvo neprognozuojama kritinė situacija, todėl valstybė tuomet turėjo imtis laikinų priemonių jai suvaldyti.
Viceministro teigimu, mokestinės lengvatos turėtų būti tikslinės ir duoti aiškų rezultatą. Jis nurodė, kad kasmet tokioms lengvatoms valstybė skiria apie 4 mlrd. eurų, todėl papildomos išimtys gali iškreipti bendrą mokesčių sistemą.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė posėdyje tvirtino, kad pritaikius lengvatą biudžeto praradimai būtų laikini, o vėliau galėtų būti kompensuoti kitais mokesčiais.
Jos vertinimu, biudžetas dėl lengvatos per metus netektų maždaug 60 ar 19 mln. eurų, tačiau papildomos pajamos būtų surinktos per gyventojų pajamų mokestį (GPM), „Sodros“ įmokas ir pelno mokestį. E. Šiškauskienė taip pat atkreipė dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemą ir teigė, kad panašų poveikį esą parodė COVID-19 laikotarpis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės vadovas Titas Budreika nurodė, kad PVM lengvata galėtų paskatinti restoranų sektoriaus plėtrą, tačiau ilgalaikio kainų mažėjimo neužtikrintų.
Pasak T. Budreikos, tokia priemonė restoranų įmonių pelno maržas galėtų padidinti dviem–trimis procentiniais punktais. Vis dėlto ji nebūtų tinkama nei paklausai skatinti, nei kainoms mažinti. Jei valstybė maitinimo sektorių laikytų svarbiu, lengvata galėtų tapti jo plėtros skatinimo priemone.
Buvusi premjerė Inga Ruginienė ir buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas taip pat ne kartą yra sakę, kad PVM lengvatos restoranams grąžinti neketinama.
9 proc. PVM tarifas maitinimo verslui galiojo nuo 2021 metų, tačiau 2024 metų pradžioje jis buvo panaikintas. Lengvatos nepratęsus, sektoriui taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
„Creditreform Lietuva“ 2025-ųjų apžvalgoje teigiama, kad pernai iš Lietuvos maitinimo verslo pasitraukė gerai žinomos įstaigos ir dešimtmečius veikusios bendrovės.
Vis dėlto maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 4,6 proc. ir pasiekė 1,3 mlrd. eurų.
