LRT finansavimas keisis: ministras įsipareigojo apsaugoti transliuotoją nuo politinio spaudimo

Kultūros ministras Lukas Alsys pareiškė prisiimantis atsakomybę už tai, kad rengiamas naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelis apsaugotų visuomeninį transliuotoją nuo politinės įtakos.

Antradienį LRT televizijai ministras patvirtino įsipareigojantis nauju mechanizmu užtikrinti, kad LRT finansavimas nepriklausytų nuo kasmetinių politinių sprendimų.

L. Alsys teigė siekiantis, kad visos Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos ir organizacijos veiktų kuo tvariau. Pasak jo, toks pats principas bus taikomas ieškant naujo LRT finansavimo sprendimo.

Ministras taip pat pabrėžė, kad būsimas modelis turės būti suderintas su Europos Sąjunga. Jo vertinimu, tai ilgas procesas, kuris tik prasideda.

Anksčiau BNS L. Alsys sakė, kad naujo finansavimo modelio parengimas gali užtrukti, o konkretus terminas tam nenustatytas. Šį darbą ministerijai pavesta atlikti Vyriausybės sprendimu.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, kad naujasis LRT finansavimo modelis neturėtų būti siejamas su akcizais. Vyriausybės vadovo nuomone, visuomeninio transliuotojo biudžetas turėtų būti susietas su ekonomikos augimu.

BNS skelbė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, kuria 2026–2028 metų finansavimas įšaldomas pagal 2025 metų lygį.

Šiemet LRT biudžetas sudaro 79,6 mln. eurų. Tokia pati suma transliuotojui būtų skiriama ir 2027 bei 2028 metais.

Nuo 2029 metų LRT kasmet būtų finansuojama skiriant 0,75 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizo pajamų.

Iki šių metų nacionaliniam transliuotojui buvo skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.

Konstitucinis Teismas 2020 metais ir anksčiau yra išaiškinęs, kad nustatant LRT finansavimo modelį privalu užtikrinti, jog planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus jo įstatyme numatytai misijai vykdyti, visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos.

Teismo teigimu, jeigu Vyriausybė ir Seimas kasmet galėtų spręsti, kiek lėšų skirti nacionaliniam transliuotojui, tai sudarytų sąlygas pažeisti LRT institucinį ir redakcinį nepriklausomumą. Kartu būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas visuomenės interesas būti informuotai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *