Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria vadovybės siūlomam darbuotojų atlyginimų skaičiavimo pakeitimui. Profsąjungų vertinimu, nauja tvarka ateityje galėtų pristabdyti darbo užmokesčio augimą, o ligoninės vadovybė perspėja, kad jos neįgyvendinus iki 2027 metų pabaigos įstaigos deficitas gali padidėti dar 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis dėl situacijos inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis pabrėžė, kad nepritarimas siūlomiems pokyčiams nereiškia finansinių ligoninės sunkumų ignoravimo ar atsisakymo prisidėti juos sprendžiant.
Spalio 13 dieną trys KUL profesinės sąjungos, sudarančios Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, bendru sprendimu atmetė siūlomą atlyginimų apskaičiavimo modelį. Jos pripažįsta sudėtingą įstaigos finansinę padėtį, tačiau teigia negalinčios tinkamai įvertinti, ar darbo sutarčių keitimas yra būtinas ir proporcingas būdas problemoms spręsti.
Profsąjungų pagrindinis rūpestis – ne tiesioginis dabartinio darbo užmokesčio sumažinimas ar įšaldymas, o ilgalaikės galimybės darbuotojams didinti pajamas.
Pagal vadovybės planą, darbo sutartyse būtų sumažinti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai. Susidarantis skirtumas būtų kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi. Nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų likti toks pats, vėlesnis jo augimas, profesinių sąjungų nuomone, galėtų būti lėtesnis, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
D. Burdulis teigė, kad vienodas atlyginimas 2027 metais, palyginti su 2026-aisiais, savaime negarantuoja, jog darbuotojų finansiniai interesai nebus pažeisti.
Profesinės sąjungos prašo nustatyti aiškias ilgalaikes atlyginimų augimo garantijas ir užtikrinti, kad fiksuota kintamoji dalis nebūtų sumažinta vienašališkai. Spalio 16 dieną jos kreipėsi į ligoninės vadovybę, reikalaudamos pateikti išsamius finansinius duomenis, padalinių veiklos rezultatus, informaciją apie investicijas bei kitas išlaidas ir galimus alternatyvius skolos mažinimo būdus.
Darbuotojai pasigenda išsamesnio dialogo
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSSO) KUL padalinio pirmininkė Gitana Tautkevičienė taip pat tvirtino, kad planuojami pakeitimai nebuvo pakankamai aptarti, o jų finansinis poveikis ligoninei nėra aiškus.
Jos teigimu, įstaiga nepateikė alternatyvių sprendimų ir išsamios finansinės ataskaitos.
G. Tautkevičienė mano, kad siūlomas modelis, ypač lyginant jį su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didėjimu, gali lemti lėtesnį darbuotojų atlyginimų augimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos apklausa parodė, kad naujai tvarkai nepritaria 76,9 proc. respondentų. Dar 8,8 proc. apklaustųjų galėtų ją palaikyti tik gavę papildomų garantijų arba pakeitus sąlygas. 12 proc. nurodė, kad neturi pakankamai informacijos sprendimui priimti, o pritarimą modeliui išreiškė 2,4 proc. respondentų.
Darbuotojai ragina ieškoti kitų taupymo galimybių, taip pat įvertinti administracines ir valdymo išlaidas.
Slaugytoja įspėja dėl galimų pasekmių
Sekmadienį KUL darbuotoja Živilė Ruseckaitė savo „Facebook“ paskyroje suabejojo, kokią asmeninę atsakomybę už ligoninės finansinę padėtį prisiima vadovybė ir kodėl finansinių bei vadybinių sprendimų padariniai turėtų būti perkelti darbuotojams.
Ji priminė, kad slaugytojai dirba paromis, naktimis, savaitgaliais ir per šventes, o jų veikla susijusi su tiesiogine atsakomybe už pacientų sveikatą bei gyvybę.
Ž. Ruseckaitės vertinimu, sumažinus atlyginimus dalis kvalifikuotų slaugytojų galėtų išeiti į kitas gydymo įstaigas. Dėl to likusiems darbuotojams galėtų tekti didesnis krūvis, o kartu didėtų perdegimo ir klaidų rizika. Ji taip pat atkreipė dėmesį į anksčiau viešai skelbtą informaciją apie atlyginimų didinimą ir slaugytojų koeficientų suvienodinimą.
Darbuotojos teigimu, galimas atlyginimų mažinimas keltų ne tik finansinių, bet ir pasitikėjimo ligoninės vadovybe klausimų.
Vadovybė skaičiuoja augantį deficitą
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis nurodė, kad darbo užmokesčiui šiuo metu skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiškai tvariu, jo teigimu, laikomas 72–73 proc. rodiklis.
Vadovybė skaičiuoja, kad išlaikius dabartinę darbo apmokėjimo sistemą ir įgyvendinus numatytus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos papildomas finansinis deficitas siektų 11–15 mln. eurų.
A. Šimaičio teigimu, pritaikius siūlomą modelį darbo užmokesčiui tenkanti pajamų dalis sumažėtų iki maždaug 74 proc., todėl metinis finansinis rezultatas priartėtų prie subalansuoto biudžeto.
Vadovybė tikina, kad fiksuota kintamoji atlyginimo dalis būtų nustatoma neterminuotai ir negalėtų būti pakeista be raštiško darbuotojo sutikimo. Nuo 2028 metų atlyginimai ir toliau būtų didinami, tačiau augimas būtų skaičiuojamas nuo pastoviosios, o ne nuo viso pagrindinio darbo užmokesčio dalies.
Ligoninė taip pat įspėjo profesinę sąjungą, kad dėl sunkios finansinės padėties atlyginimai nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti.
D. Burdulis teigė, kad profsąjungos šį perspėjimą vertina rimtai, tačiau neturi pakankamai duomenų savarankiškai patikrinti tokios rizikos pagrįstumo. Jis pabrėžė, kad prognozuojamą deficitą reikėtų atskirti nuo faktinio pinigų trūkumo, kuris galėtų lemti vėluojantį darbo užmokestį.
Ministras sušaukė dalininkus
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigė žinantis apie sudėtingą KUL finansinę padėtį. Ministerija inicijavo neeilinį ligoninės dalininkų susirinkimą, kuriame ketinama išsamiai išnagrinėti situaciją ir ieškoti sprendimų.
Ministras nurodė, kad su ligoninės direktoriumi apie padėtį jau kalbėjosi, o ketvirtadienį numatytame dalininkų susitikime tikimasi išgirsti išsamų vadovybės pristatymą.
L. Kukuraitis taip pat atkreipė dėmesį, kad KUL darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis ligoninėmis, yra vieni didžiausių, todėl darbo užmokestis sudaro didelę įstaigos biudžeto naštą.
Jo teigimu, siekiant sumažinti spaudimą biudžetui būtina ieškoti sprendimų, o už juos pirmiausia atsakingas ligoninės direktorius. Ministerija ketina vadovybės siūlymus svarstyti dalininkų susirinkime.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Ligoninė nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina paslaugų teikimo užtikrinimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, KUL pajamos ir paslaugų apimtys didėja, tačiau įstaigos sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais ligoninėje dirbo 3020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos sudarė beveik 162 mln. eurų.
