Kruvinas išpuolis Lenkijoje slepia šiurpią apgaulę: sužeistieji šaulį palaikė gelbėtoju

Lenkiją sukrėtusiose šaudynėse žuvo 6 žmonės, dar 15 buvo sužeista. Įtariama, kad prieš ataką užpuolikas nužudė ir tris savo šeimos narius. Pats šaulys mirė ligoninėje, tačiau jo veiksmų priežastys vis dar nėra aiškios.

Apie galimus išpuolio motyvus, ginklus ir tai, kodėl dalis žmonių nusikaltėlį palaikė kariu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir Ukrainoje kariavęs savanoris bei ekspertas Arūnas Kumpis.

Apranga nekėlė įtarimų

Pasak A. Kumpio, karinę aprangą galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, todėl vien tokia ekipuotė nėra išskirtinė. Daug svarbesnis klausimas – kaip vyras gavo legaliai laikytus ginklus ir leidimus jiems laikyti.

Ekspertas teigė pats turintis leidimą ginklams, todėl žinantis, kokią medicininę ir psichologinę patikrą reikia praeiti. Jo vertinimu, žmogui, turinčiam rimtų psichologinių problemų ar gydomam dėl jų, Lietuvoje būtų itin sunku gauti arba pratęsti tokį leidimą.

A. Kumpio teigimu, apranga galėjo būti pasirinkta sąmoningai. Naujausi duomenys rodo, kad įtariamasis sekė Norvegijos žudiko Anderso Behringo Breiviko įrašus. Breivikas per išpuolį buvo apsivilkęs policijos uniformą, kad aukos jo nesibaimintų.

Panašiai galėjo pasielgti ir Lenkijos šaulys. Liudytojų pasakojimai rodo, kad pirmąją pagalbą teikę medikai jį palaikė specialiųjų pajėgų kariu, atvykusiu padėti suvaldyti situaciją. Jie nustebo sužinoję, kad šis žmogus buvo pats nusikaltėlis.

Tokį įspūdį sustiprino ir nuotrauka, kurioje įtariamasis matomas gulintis šalia sužeisto pareigūno. Kai kuriems žmonėms atrodė, kad abu yra vienoje pusėje.

A. Kumpis pabrėžė, kad net tikro karo sąlygomis atskirti savus nuo priešo gali būti sudėtinga. Uniformos dažnai būna panašios, todėl vien iš išvaizdos nustatyti žmogaus priklausomybę ne visada įmanoma.

Ukrainoje kariai iš oro dažnai atskirdavo ne pagal aprangą, o pagal tai, į kurią pusę nukreiptas ginklas. Rusijos ir Ukrainos karius kartais padeda atskirti skirtingų spalvų raiščiai, tačiau žiūrint per drono kamerą jie ne visada būna matomi.

Ginklo leidimui reikalinga patikra

Kalbėdamas apie galimybę psichologinių problemų turinčiam žmogui gauti ginklo leidimą, A. Kumpis teigė, kad Lietuvoje patikra nėra vien formalumas. Jo manymu, žmogus turėtų būti itin geras aktorius, kad apgautų profesionalų psichologą.

Ekspertas prisiminė savo patirtį: psichologė, peržiūrėjusi jo medicininę kortelę, atkreipė dėmesį į seną įrašą apie galvos skausmus. Kol nebuvo išsiaiškintos jų priežastys, leidimas nebuvo pratęstas. Todėl, jo vertinimu, akivaizdžiai neadekvatus elgesys specialistui turėtų būti pastebimas.

Politinis motyvas kol kas neįžvelgiamas

V. Sinica mano, kad šis išpuolis greičiausiai galėjo būti susijęs su psichikos ar psichologinėmis problemomis. Jis priminė, kad teroro aktai gali būti politiškai, religiškai ar kitaip motyvuoti, tačiau pasitaiko ir vienišų šaulių išpuolių, per kuriuos aukos pasirenkamos atsitiktinai.

Politinis motyvas, jo teigimu, šiuo atveju neatrodo tikėtinas, nes aukos nebuvo pasirinktos pagal konkrečią grupę. Be to, įtariama, kad vyras nužudė savo šeimos narius. V. Sinicos vertinimu, tai neatitinka politiškai motyvuotų žudynių profilio.

Seimo narys taip pat sukritikavo Lenkijos vidaus reikalų ministro skubėjimą išpuolį sieti su politinėmis etiketėmis. Iš pradžių buvo teigiama, kad įtariamasis galėjo priklausyti radikaliajai dešinei – kategorijai, kuriai dabartinė Lenkijos valdžia priskiria pagrindinius savo politinius oponentus, Kačinskio partiją.

Vėliau ministras nuo šios versijos atsitraukė, pabrėždamas, kad tai tebuvo hipotezė, o tyrimas dar tęsiamas. Tuo metu buvo paskelbta, kad įtariamasis internete žiūrėjo Breiviko įrašus. Taip pat pas jį rasta „Freedom“ vėliava, siejama su libertarizmu, mažesniu valstybės kišimusi, laisve ir teise turėti ginklų.

V. Sinica pabrėžė, kad kol kas nėra aišku, kokios iš tiesų buvo šaulio pažiūros. Jis taip pat neatmetė, kad tam tikri psichopatinio pobūdžio sutrikimai gali leisti žmogui slėpti savo būklę ir įtikinamai apsimesti, kad su juo viskas gerai.

Ekspertas: psichikos negalia sudaro tik mažą dalį atvejų

A. Kumpis nesutiko su teiginiu, kad tokio pobūdžio nusikaltimus dažniausiai lemia psichologinės ar psichinės problemos. Jis rėmėsi 2023 metais leidinyje „Psichoanalitika ir psichologija“ paskelbtu tyrimu, kuriame išnagrinėti 1 725 panašūs atvejai nuo 1900 metų.

Pasak eksperto, tyrime išskirtos trys pagrindinės išvados. Dažniausia motyvacija buvo asmeninės nuoskaudos. Jos neretai siejosi su politinės ideologijos įtaka, tačiau ši ne visada tapdavo pagrindine priežastimi. Su psichine negalia susijusios problemos sudarė tik 5,7 proc. visų nagrinėtų atvejų.

Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų komentarus bei įžvalgas galima stebėti darbo dienomis laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *