Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, Lietuvos keliuose prognozuojamas suintensyvėjęs eismas. Žmonės keliaus lankyti artimųjų kapų, todėl didesni srautai bus jaučiami ne tik pagrindinėse magistralėse, bet ir rajoniniuose keliuose bei prie kapinių.
Draudikai atkreipia dėmesį, kad šiuo laikotarpiu padaugėja eismo įvykių. Vairuotojams papildomų iššūkių kelia trumpesnis šviesusis paros metas, krituliai, prastesnis matomumas, laukiniai gyvūnai ir skubėjimas.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, lapkričio 1–2 dienomis kasmet vidutiniškai registruojama 15 įskaitinių eismo įvykių, per kuriuos žmonės nukenčia arba žūsta. 43 proc. šių įvykių sudaro transporto priemonių susidūrimai, dar 29 proc. – užvažiavimai ant pėsčiųjų.
„Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas teigia, kad per Vėlines eismo įvykių ir vagysčių įprastai fiksuojama apie 10 proc. daugiau. Pasak jo, riziką didina ir nepažįstami keliai bei noras kelionės tikslą pasiekti kuo greičiau.
Jo teigimu, rudens orai ir anksti temstantis dangus apsunkina vairavimą, o daliai žmonių tenka važiuoti rajoniniais, mažiau pažįstamais keliais.
Prie kapinių pavojų netrūksta
Prie kapinių susidarantys automobilių srautai apsunkina tiek važiavimą, tiek stovėjimą. Vairuotojai turi manevruoti ankštose aikštelėse, ieškoti laisvos vietos, prasilenkti siauruose pravažiavimuose ir stebėti tarp automobilių judančius žmones.
M. Balinskas pabrėžia, kad tokiomis sąlygomis didėja smulkių eismo įvykių tikimybė. Automobilis gali būti apgadintas ne tik manevruojant, bet ir neatsargiai atidarant dureles.
Jei apgadinamas šalia stovintis automobilis, būtina susisiekti su jo savininku ir tinkamai užfiksuoti įvykį. Jeigu savininko vietoje nėra ir su juo susisiekti nepavyksta, apie incidentą reikia informuoti policiją. Vien palikti lapelį su telefono numeriu nepakanka.
Ypač atidžiai reikėtų stebėti pėsčiuosius. Prie kapinių esančiose aikštelėse, sankryžose ir pėsčiųjų perėjose rekomenduojama sumažinti greitį, nes tarp automobilių netikėtai gali pasirodyti žmonės, taip pat ir vyresnio amžiaus.
Laukinis gyvūnas gali pridaryti 1 500 eurų žalos
Vėlyvą rudenį daugiau rizikos kyla užmiesčio keliuose, nutiestuose per miškus ir laukus. Temstant anksčiau ir prastėjant matomumui, laukinius gyvūnus, išbėgusius į važiuojamąją dalį, pastebėti laiku tampa sunkiau.
M. Balinsko teigimu, susidūrus su laukiniu gyvūnu automobiliui vidutiniškai padaroma apie 1 500 eurų žala. Jos dydis priklauso nuo važiavimo greičio ir gyvūno dydžio.
Siekiant išvengti susidūrimo, patariama atidžiai stebėti kelkraščius, ypač ten, kur pastatyti įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus. Juos pastebėjus būtina mažinti greitį ir nedaryti staigių manevrų, dėl kurių galima prarasti automobilio kontrolę.
Jeigu avarijos išvengti nepavyksta, pirmiausia reikia pasirūpinti žmonių saugumu: sustoti saugioje vietoje, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, apsivilkti šviesą atspindinčią liemenę ir, jei tai saugu, pastatyti avarinio sustojimo ženklą.
Apie partrenktą laukinį gyvūną būtina pranešti bendruoju skubiosios pagalbos numeriu 112, net jei gyvūnas iš įvykio vietos pasišalino. Prie sužeisto gyvūno artintis ar bandyti jį patraukti nuo kelio nereikėtų, nes išsigandęs jis gali sužaloti žmogų.
Kada po avarijos būtina kviesti policiją?
Draudimo bendrovės atstovas primena, kad net ir nedidelis incidentas gali sukelti papildomų problemų, jei nežinoma, kaip tinkamai užfiksuoti žalą ir kur kreiptis pagalbos.
Jeigu žmonės nenukentėjo, vairuotojai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir nėra kitų priežasčių kviesti pareigūnus, pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ją galima pateikti elektroniniu būdu interneto svetainėje draudimoivykiai.lt.
Policiją privaloma kviesti tuomet, kai yra sužeistųjų, vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių, kyla įtarimų dėl neblaivumo arba apgadinto turto savininko įvykio vietoje nėra.
M. Balinskas rekomenduoja dar prieš kelionę telefone išsisaugoti draudimo bendrovės ir techninės pagalbos tarnybos kontaktus. Prireikus jų nereikės ieškoti stresinėje situacijoje.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurie vairuotojai net nežino, kurioje bendrovėje yra apsidraudę. Tokios informacijos aiškinimasis po avarijos užima daugiau laiko ir sukelia papildomų rūpesčių.
Jeigu po susidūrimo kyla abejonių dėl automobilio techninės būklės, prieš tęsiant kelionę patariama kreiptis į autoserviso specialistus arba techninės pagalbos tarnybą.
Maršrutui per Vėlines verta skirti daugiau laiko
Planuojant per vieną dieną aplankyti keliose skirtinguose Lietuvos regionuose esančias kapines, reikėtų įvertinti ne tik atstumą, bet ir galimas spūstis.
Intensyvesnis eismas gali pailginti kelionę, todėl draudikai pataria neskubėti ir daryti reguliarias poilsio pertraukas.
M. Balinskas rekomenduoja maršrutą ir kelionės laiką suplanuoti iš anksto. Jo teigimu, per Vėlines ypač svarbu išlikti atidiems ir nebandyti skubėti.
Atsargumo reikia ir paliekant automobilį prie kapinių. Salone nereikėtų palikti matomų vertingų daiktų, o transporto priemonę būtina pastatyti taip, kad ji netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
