Degalų kainos išlieka aukštos, o artimiausiu metu reikšmingo jų kritimo tikėtis kol kas nėra pagrindo. Nors didžiosios Europos valstybės, spaudžiamos Donaldo Trumpo, sutiko per keturis mėnesius į rinką išleisti 100 milijonų barelių dyzelino ir žaliavinės naftos, šis sprendimas degalų kainas veikia ribotai.
Lietuvoje valdantieji demokratai siūlo kitą būdą padėti vairuotojams sutaupyti – įpareigoti degalines savo kainas skelbti realiu laiku.
Skirtingose šalies degalinėse kainos gerokai skiriasi. 10 valandą ryto brangiausiai dyzelino litras kainavo 2 eurus ir 35 centus, o pigiausiai – 2 eurus ir 14 centų. Vidutinė litro kaina siekė 2 eurus ir 24 centus, tad tarp mažiausios ir didžiausios kainos buvo 21 cento skirtumas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentarai, reaguodami į aukštas degalų kainas, siūlo, kad informacija apie jas būtų atnaujinama nedelsiant.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad taip gyventojai galėtų realiu laiku sužinoti, kur tam tikru atstumu degalai parduodami pigiausiai. Šiuo metu Energetikos agentūros interneto svetainėje duomenys atnaujinami kartą per parą, todėl siūloma juos keisti kaskart, kai pasikeičia kaina degalinės švieslentėje.
Ministro minimas degalinių kainų žemėlapis pasiekiamas svetainėje degalukainos.ena.lt. Joje pateikiamas Lietuvos žemėlapis su degalinėmis ir jų kainomis, galiojusiomis tos dienos 10 valandą ryto.
L. Savickas sakė, kad sistema yra patogi: pasirinkus degalinę galima nurodyti kelionės tikslą, o mobilioji aplikacija apskaičiuoja konkretų atstumą. Taip pat siūloma skelbti viešai prieinamą duomenų bazę, kad kitos mobiliosios aplikacijos galėtų ją savarankiškai integruoti. Tuomet naudotojai, pasirinkę konkretų maršrutą ar atstumą, galėtų matyti, kur pakeliui degalus įsipilti pigiausia.
Pagal siūlomą tvarką jos nesilaikančioms degalinėms grėstų iki 10 tūkstančių eurų bauda. Demokratai siekia, kad pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų gruodžio 1 dienos.
Ar degalų kainos iš tiesų mažės?
Kol kas vilčių, kad dyzelinas degalinėse smarkiai atpigs, nedaug. Europos didžiosioms valstybėms sutarus į rinką išleisti 100 milijonų barelių dyzelino ir žaliavinės naftos, reikšmingo poveikio kainoms nesitikima.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nurodė, kad toks kiekis sudaro 18 procentų visų rezervų ir 9 procentus mėnesinės dyzelino paklausos Europoje. Jo skaičiavimais, rezervų panaudojimas galėtų sumažinti dyzelino kainą Europoje maždaug 3 procentais. Tai reikštų, kad būtų panaudota nemažai rezervų, tačiau kaina sumažėtų tik minimaliai.
Trys procentai nuo dabartinės vidutinės mažmeninės kainos reikštų, kad dyzelino litras atpigtų maždaug šešiais ar septyniais centais. Vis dėlto vien žinia apie planuojamą rezervų panaudojimą jau prisideda prie kainų mažėjimo.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad kol kas rinką paveikė daugiau politinis pareiškimas. Penktadienį didmeninė dyzelino kaina sumažėjo maždaug 5–6 procentais, tačiau šis pokytis problemos neišsprendžia. Anot jo, pagrindinė priežastis tebėra naftos perdirbimo pajėgumų trūkumas.
Kol nebus išspręstos pagrindinės problemos – dėl karo Irane paralyžiuoto Hormuzo sąsiaurio ir nepakankamų naftos perdirbimo pajėgumų – Lietuvos bei visos Europos gyventojams teks taikstytis su aukštomis degalų, ypač dyzelino, kainomis.
