Skaitmeninė erdvė, kibernetinės atakos ir plika akimi nepastebimos apgaulės daugeliui vis dar atrodo paslaptingos. Apie šiuos pavojus naujienų portalui tv3.lt papasakojo kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Pokalbio metu aiškintasi, kurios programėlės gali klausytis žmogaus net tada, kai jis jų nenaudoja, ką reiškia tapatybės vagystė, kodėl įrenginiai nuolat siūlo įdiegti naujinius ir ar pokalbius gali fiksuoti televizoriaus pultelis arba žoliapjovė.
Klausytis gali tos programėlės, kurioms suteiktas leidimas
Paklaustas, kurios kasdien naudojamos programėlės gali klausytis gyventojų pokalbių, M. Pareščius atsakė, kad tai gali būti bet kuri programa, gavusi prieigą prie mikrofono.
Įdiegus naują programėlę, naudotojo paprastai prašoma suteikti įvairius leidimus: naudotis mikrofonu, galerija, kontaktais ir kitomis telefono funkcijomis. Patvirtinus prieigą prie mikrofono, programa gali klausytis aplinkos garsų ir pokalbių.
Ekspertas teigė, kad mikrofono funkciją turi praktiškai visos programėlės, nors kai kuriais atvejais svarbios ir įrenginio gamintojo ar programinės įrangos kūrėjo galimybės pasiekti techninę įrangą.
Kaip vieną pavyzdį jis pateikė bendrovę „Samsung“, gaminančią telefonus ir jų programinę įrangą. Anot M. Pareščiaus, joje numatyti įvairūs būdai didinti vartotojo įsitraukimą.
Pašnekovas pabrėžė, kad tai – tik vienas jau atskleistas atvejis. Apie daugelį kitų galimų veiksmų, jo teigimu, galima tik spėlioti, nes tam trūksta įrodymų.
Atnaujinimai ne visada reiškia vien saugumą
Telefonų ir kompiuterių naudotojai dažnai susiduria su reikalavimu atnaujinti programėles. Kai kuriais atvejais atsisakius naujinio programa nebeleidžia tęsti darbo, kol atnaujinimas neįdiegtas.
M. Pareščius šią situaciją palygino su 2017 metais Ukrainoje išplitusiu virusu „NotPetya“. Jis papasakojo, kad kenkėjiška programa pasklido per programinę įrangą, kurią verslo įmonės naudojo buhalteriniams duomenims rinkti ir ataskaitoms su mokesčių inspekcija keistis.
Ši programinė įranga buvo reguliariai atnaujinama, tačiau vieną dieną jos serveriai buvo nulaužti. Į juos įkeltas naujinimas tapo įrankiu programišių veiksmams vykdyti. Eksperto vertinimu, tai panašu į situaciją, kai naudotojas pats patvirtina atnaujinimą.
Specialistas teigė, kad reguliariai sutikdamas su naujiniais žmogus ne tik gauna patobulintas programėlės funkcijas, bet tam tikrais atvejais gali sudaryti sąlygas programišiams lengviau pasiekti duomenis.
Paklaustas, kaip elgiasi pats, kai įrenginys pasiūlo įdiegti atnaujinimą, M. Pareščius sakė, kad dažniausiai jį įdiegia ir džiaugiasi, jog įrenginys vis dar veikia.
Vis dėlto kai kurių programų naujinimą jis atideda. Jei sistema leidžia, specialistas kartais pasirenka palaukti dvi savaites, nes per tą laiką gali pasirodyti dar vienas atnaujinimas, ištaisantis pirmojo klaidas.
M. Pareščius pabrėžė neprieštaraujantis naujausiai programinei įrangai, tačiau norintis pats pasirinkti jos įdiegimo laiką. Jo teigimu, automatiškai įdiegiamuose naujiniuose kartais lieka klaidų, todėl atnaujinimą jis ne kartą buvo atidėjęs savaitei ar dviem.

