Įtarus insultą, nereikėtų laukti, kol atsiras daugiau simptomų arba tikėtis, kad jie savaime praeis. Būtina nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112 ir informuoti, kad galėjo ištikti insultas, pabrėžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.
Anot jo, specializuotas gydymas dažniausiai veiksmingiausias per 4,5–6 valandas nuo simptomų pradžios, nors kai kuriems pacientams gali būti taikomas ir iki 24 valandų. Todėl kiekviena delsimo minutė reiškia žūstančias smegenų ląsteles. Gydytojas paaiškino, kaip atpažinti insultą, ką daryti laukiant pagalbos ir kodėl gydymo sėkmę lemia visa specialistų komanda.
Kokie požymiai išduoda insultą?
Insultas neturi išankstinių ženklų, kurie leistų numatyti, kada jis ištiks. Tačiau prasidėjęs jis gali pasireikšti vienu ar keliais būdingais simptomais.
Dažniausi požymiai – staiga sutrikusi kalba, veido asimetrija, nusilpusi arba nutirpusi viena kūno pusė, sutrikusi pusiausvyra ir vienos akies regėjimas. Pastebėjus bent vieną iš jų, reikia iš karto skambinti 112 ir pasakyti, kad įtariamas insultas.
Kalbos sutrikimas gali reikšti, kad žmogus nebesugeba aiškiai tarti žodžių arba visai nekalba. Jo galima paprašyti atsakyti į kelis nesudėtingus klausimus ar įvardyti gerai žinomus daiktus.
Jeigu nusilpsta ar nutirpsta viena kūno pusė, žmogui gali būti sunku pakelti ir valdyti ranką ar koją, sumažėti galūnių jautrumas. Veido asimetriją dažnai rodo žemyn nusvirusi viena burnos pusė. Paprašius nusišypsoti ar pakelti abi rankas, šie požymiai gali tapti aiškiau matomi.
Sutrikus koordinacijai žmogui sunku išlaikyti pusiausvyrą, todėl verta atkreipti dėmesį į jo eiseną. Taip pat gali suprastėti vienos akies regėjimas arba susiaurėti akiplotis.
Doc. dr. A. Vilionskis pabrėžia, kad šiuos simptomus turėtų mokėti atpažinti visi – nuo darželinuko iki vyresnio amžiaus žmogaus. Apie juos verta kalbėtis ir su vaikais: jie gali padėti artimajam, jeigu šį insultas ištinka šalia. Vidutinis insultą patyrusių pacientų amžius siekia apie 70 metų.
Ką daryti laukiant greitosios pagalbos?
Laukiant greitosios medicinos pagalbos (GMP), reikia pasirūpinti žmogaus saugumu ir ramybe. Jei jis sąmoningas, reikėtų paguldyti taip, kad galva ir pečiai būtų pakelti aukščiau, atlaisvinti kvėpavimą varžančius drabužius.
Žmogui negalima duoti nei valgyti, nei gerti, nes dėl galimo rijimo sutrikimo jis gali paspringti. Taip pat negalima duoti vaistų. Svarbu pasižymėti tikslų simptomų pradžios laiką ir jį pasakyti atvykusiems paramedikams.
„Auksinis laikas“ pradedamas skaičiuoti nuo simptomų pradžios
Gydytojai visame pasaulyje, kalbėdami apie insultą, pabrėžia principą „laikas yra smegenys“. Įprastai specializuotas gydymas veiksmingiausiai taikomas per 4,5–6 valandas nuo simptomų pradžios, nors kai kuriais atvejais gydymas galimas iki 24 valandų.
Šis laikotarpis vadinamas „auksiniu laiku“. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių ir negrįžtamų padarinių ar neįgalumo. Svarbu tai, kad laikas skaičiuojamas ne nuo pagalbos iškvietimo ar atvykimo į ligoninę, o nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
Todėl laukti, kol požymiai išnyks, negalima. Taip prarandamos minutės, per kurias būtų galima išsaugoti smegenų ląsteles ir sumažinti sunkių pasekmių riziką.
Insultą patyręs žmogus ne visuomet pats suvokia, kas vyksta: jis gali nepastebėti simptomų, juos ignoruoti arba fiziškai nepajėgti paskambinti 112. Dėl to aplinkinių pastabumas yra ypač svarbus. Įtartinai viešoje vietoje besielgiantis ar sunkiai kalbantis žmogus galėjo patirti insultą ir jam gali reikėti skubios pagalbos.
Gydymo sėkmę lemia ne vienas specialistas
Insulto gydymo rezultatai priklauso ne tik nuo to, kaip greitai iškviečiama pagalba, bet ir nuo skirtingų sričių specialistų veiksmų koordinacijos. Todėl posakis „laikas yra smegenys“ kartais perfrazuojamas į „komanda yra smegenys“.
Net ir greitai iškvietus pagalbą, „auksinis laikas“ gali būti prarastas, jei nesuderintai veikia skubiosios pagalbos, radiologijos, neurologijos ir kitų skyrių darbuotojai. Komandos profesionalumas lemia, kaip greitai bus nustatyta diagnozė ir pradėtas tikslinis gydymas.
RVUL Insulto centras ne vienerius metus iš eilės apdovanojamas tarptautiniu „ESO Angels Status“ įvertinimu už pasiekimus insulto gydymo srityje. Trejus metus iš eilės centrui suteiktas aukščiausias – deimantinis – statusas.
Apdovanojimas skiriamas įvertinus 10 kriterijų, tarp jų – laiką, per kurį pacientai sulaukia pagalbos, atliekamų diagnostinių procedūrų apimtis ir tęstinio gydymo užtikrinimą.
Vertinamas ne tik Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrius, bet ir visa įstaiga: Skubiosios pagalbos skyrius bei jo darbuotojai, įskaitant slaugytojus ir jų padėjėjus, Radiologijos skyrius, radiologijos technologai ir kiti specialistai. Toks įvertinimas rodo bendrą tarnybų darbą, užtikrinant aukštos kokybės pagalbą ūminį insultą patyrusiems pacientams.
2012 m. RVUL atlikta pirmoji sėkminga mechaninė trombektomija Lietuvoje. Atliekant šią intervencinę procedūrą, per kraujagysles pasiekiamos smegenys ir pašalinamas kraujotaką užblokavęs trombas. Tai buvo svarbus žingsnis šalies insulto gydymo istorijoje ir iš esmės išplėtė sunkiu išeminiu insultu susirgusių pacientų gydymo galimybes.
Kaip sumažinti insulto tikimybę?
Insultą lemia ir kontroliuojami, ir nuo žmogaus nepriklausantys veiksniai. Pagrindiniai nekontroliuojami veiksniai yra amžius ir genetika. Rizika didėja žmogui senstant, tačiau insultas ištinka ne vien vyresnius žmones – kasmet RVUL Insulto centre gydomi 3–4 pacientai, kuriems nėra nė 30 metų.
Prie kontroliuojamų rizikos veiksnių priskiriamas padidėjęs arterinis kraujospūdis, nesubalansuota mityba, per didelis kūno masės indeksas, padidėjęs gliukozės kiekis ir cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, prieširdžių virpėjimas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas.
Riziką taip pat didina širdies ligos, cukrinis diabetas ir miego apnėja. Doc. dr. A. Vilionskio teigimu, 90 proc. insulto atvejų galima išvengti taikant prevencines priemones ir pašalinant rizikos veiksnius iš kasdienio gyvenimo.
Reikėtų kontroliuoti kraujospūdį, rinktis subalansuotą mitybą, mažinti druskos kiekį, stebėti cholesterolio ir cukraus rodiklius. Rūkyti būtina visiškai atsisakyti, o alkoholį vartoti labai saikingai.
Taip pat svarbus fizinis aktyvumas. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, vyresniems nei 65 metų žmonėms per savaitę patariama skirti 50–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir bent du kartus atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Prieširdžių virpėjimu sergantys žmonės dėl antikoaguliantų, arba kraują skystinančių vaistų, turėtų pasitarti su gydančiu gydytoju.
