Laura, norėdama savo namuose užsisakyti internetą, „Telia“ salone sužinojo, kad jos adresu jau registruota kito žmogaus sutartis. Konsultantai taip pat nurodė, kad tuo pačiu adresu buvo įsigyti trys įrenginiai.
Moteris teigė nepažįstanti sutartį sudariusio asmens ir nesinaudojanti „Telia“ interneto paslaugomis. Kai ji pranešė apie galimą klaidą, daugiau informacijos negavo, nes jai buvo paaiškinta, kad ši yra konfidenciali.
Kitą dieną Laura į saloną atsinešė Registrų centro išrašą, patvirtinantį būsto nuosavybę, tačiau ir tada nesužinojo, kokie įrenginiai jos adresu buvo įsigyti. Moteris piktinosi, kad dėl nepažįstamo asmens negali sudaryti interneto sutarties ir klausė, ar tokiu atveju galima nurodyti bet kokį adresą.
Į jos įrašą žmonės reagavo skirtingai: vieni patarė kreiptis į policiją, kiti svarstė, kad adresas galėjo būti įrašytas per klaidą. Kai kurie komentatoriai pasidalijo panašiomis patirtimis su kitomis telekomunikacijų bendrovėmis.
„Telia“ pripažino sistemos klaidą
„Telia“ komunikacijos vadovas Audrius Stasiulaitis patvirtino, kad šioje situacijoje įvyko klaida. Jo teigimu, Lauros būsto adresu nebuvo sudaryta kito žmogaus „Telia“ sutartis ir nebuvo įsigyti įrenginiai.
Bendrovės sistemoje dėl žmogiškos klaidos su moters adresu buvo susietos kaimynystėje gyvenančio kliento paslaugos. „Telia“ šį retai pasitaikantį duomenų netikslumą iš karto ištaisė.
Pasak A. Stasiulaičio, konsultantai tinkamai neįvertino techninių galimybių ir pateikė klientei neteisingą informaciją. Tikroji priežastis, dėl kurios interneto paslaugų nebuvo galima pradėti teikti iš karto, buvo kita: tame pačiame interneto įvade jau veikė kito tiekėjo paslaugos, kuriomis Laura naudojosi.
Norint tuo pačiu įvadu pradėti naudotis „Telia“ internetu, pirmiausia reikėjo nutraukti ankstesnio tiekėjo paslaugas. Bendrovės atstovas pripažino, kad ši aplinkybė turėjo būti išsiaiškinta dar per pirmąją konsultaciją.
„Telia“ su Laura susisiekė, paaiškino situaciją, atsakė raštu ir atsiprašė dėl nepatogumų.
Sutartį gali sudaryti ir ne būsto savininkas
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė Aridana Jurčiukonienė paaiškino, kad elektroninių ryšių paslaugų sutartį gali sudaryti ne tik nekilnojamojo turto savininkas.
Vien tai, kad žmogus nėra būsto, kuriame bus teikiama paslauga, savininkas, savaime netrukdo sudaryti sutarties. Pavyzdžiui, internetą savo vardu gali užsisakyti nuomininkas.
Paslaugų teikėjai taip pat neprivalo kiekvienu atveju tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenų ar prašyti dokumentų, patvirtinančių teisę naudotis patalpomis.
Vis dėlto pati sutartis nesuteikia teisės patekti į svetimą būstą ar jame sumontuoti interneto įrangą. Jeigu paslaugai įrengti reikia patekti į patalpas, būtinas teisėto patalpų naudotojo arba savininko sutikimas.
Kada atsisakymas teikti paslaugą gali būti nepagrįstas?
RRT vertinimu, vien faktas, kad tuo pačiu adresu sutartį jau sudarė kitas asmuo, neturėtų būti priežastis atsisakyti teikti interneto paslaugas būsto savininkui.
Tačiau kiekvienoje situacijoje reikia atskirai įvertinti technines galimybes, sutarties sąlygas ir konkrečias priežastis, dėl kurių paslauga nesuteikiama.
Tarnyba yra nagrinėjusi pavienių atvejų, kai interneto sutartys buvo sudarytos ne savininkų vardu ir dėl to būsto savininkams kilo problemų užsisakant paslaugas.
Jei žmogus įtaria, kad jo būste interneto įranga sumontuota neteisėtai, pirmiausia reikėtų kreiptis į paslaugų teikėją ir prašyti paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ji buvo įrengta. Nepavykus susitarti, savininkas gali kreiptis į teismą.
Nuosavybės dokumentas neleidžia atskleisti kito kliento duomenų
Laura labiausiai pasipiktino tuo, kad net pateikusi būsto nuosavybę patvirtinantį dokumentą negalėjo sužinoti, kokia sutartis siejama su jos adresu.
„Telia“ nurodė, kad būsto savininkui gali pateikti informaciją apie technines paslaugų teikimo aplinkybes, tačiau vien nuosavybės dokumentai nesuteikia teisės susipažinti su kito kliento sutartimi ar jo asmens duomenimis.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė pabrėžė, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokios informacijos prašoma ir ar egzistuoja teisinis pagrindas ją atskleisti.
Kito kliento duomenys gali būti atskleidžiami tik remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatomis. VDAI teigimu, net ir kitoje sutartyje nurodytas būsto adresas ne visada laikomas savininko asmens duomenimis – tai priklauso nuo to, su kuo jis susietas ir kokiam tikslui naudojamas.
Jeigu klaidingai nurodytas adresas vis dėlto laikomas būsto savininko asmens duomenimis, šis gali reikalauti, kad paslaugų teikėjas juos ištaisytų be nepagrįsto delsimo. VDAI informavo, kad panašių skundų iki šiol nėra gavusi.
