Irane sulaikytų Lietuvos piliečių Daivos Zakažauskaitės ir Erikos Šlimaitės situacija tebėra neaiški. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad moterys yra sulaikytos, tačiau kol kas nežinoma, kada jos galėtų būti paleistos. Iranas jau anksčiau yra sulaikęs užsieniečių – vieni buvo kaltinami šnipinėjimu, kiti neteisėtu sienos kirtimu ar dalyvavimu protestuose. Kai kurie kaliniai laisvės laukė kelis mėnesius, o kiti nelaisvėje praleido daugiau nei dvejus metus.
Irano kalėjimuose yra atsidūrę turistai ir žurnalistai. Jų išlaisvinimui prireikė didelių diplomatinių pastangų.
Australų keliautojų pora buvo apkaltinta šnipinėjimu
2019 metais po pasaulį keliavę australai Jolie King ir Markas Firkinas per Iraną vyko į Europą. Pora kūrė kelionių turinį, filmavo aplankytas vietas ir dalijosi įspūdžiais internete.
Irane jie planavo praleisti vos kelias dienas. Tačiau stovyklaujant parke Jajroodo mieste, netoli Teherano, juos apsupo dešimtys ginkluotų, civiliais drabužiais vilkinčių pareigūnų. Keliautojai pasakojo, kad jų daiktai buvo apieškoti, o vėliau abu išvežti ir uždaryti į atskiras kameras.
Pora teigė, kad iš pradžių negalėjo susisiekti su artimaisiais, draugais ar Australijos ambasada. Jie taip pat iš karto neturėjo galimybės pasinaudoti advokato pagalba.
Po dviejų dienų keliautojams pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Irano institucijos taip pat teigė, kad pora galėjo skraidinti droną ir fotografuoti vietoves netoli branduolinių objektų. Australai kaltinimus atmetė ir aiškino, kad keliavo bei kūrė tinklaraščio turinį, o ne rinko žvalgybinę informaciją.
Pasak poros, maždaug po dviejų mėnesių tardytojai pripažino, kad jie nėra šnipai, tačiau pateikė naujų kaltinimų dėl fotografavimo. Už šnipinėjimą jiems iš pradžių grėsė net mirties bausmė arba ilgas įkalinimas.
2019 m. spalį Iranas australų porą paleido iš kalėjimo. Apie tai spalio 5 d. paskelbė Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne. Tuo pat metu Australijoje buvo paleistas Irano pilietis Reza Dehbashi, kaltintas bandymu perduoti Iranui JAV karinio radaro technologiją. Dėl to buvo manoma, kad šalys galėjo susitarti apsikeisti kaliniais.
Trys amerikiečiai buvo apkaltinti sienos kirtimu ir šnipinėjimu
2009 m. vasarą trijų amerikiečių – Shane’o Bauerio, Josho Fattalo ir Sarah Shourd – kelionė po Artimuosius Rytus baigėsi sulaikymu Irane. Kai kuriems iš jų nelaisvėje teko praleisti daugiau nei dvejus metus.
Skelbta, kad liepos 31 d. jie buvo sulaikyti Irano ir Irako pasienio regione. Irano valdžia tvirtino, kad amerikiečiai neteisėtai kirto sieną, o vėliau jiems pateikė ir kaltinimus šnipinėjimu. Visi trys kaltinimus neigė.
Amerikiečiai buvo uždaryti Teherano Evino kalėjime. 2010 m. rugsėjį Sarah Shourd paleista už 500 tūkst. JAV dolerių užstatą ir grįžo į Jungtines Valstijas, tačiau abu vyrai liko kalėti.
2011 m. rugpjūtį Irano teismas Shane’ą Bauerį ir Joshą Fattalą nuteisė aštuonerius metus kalėti: treji metai skirti už neteisėtą sienos kirtimą, dar penkeri – už šnipinėjimą. Vyrai kaltę neigė. Žmogaus teisių organizacija teigė, kad procesas neatitiko sąžiningo teismo standartų, o viešai nebuvo pateikta įtikinamų šnipinėjimą pagrindžiančių įrodymų.
2011 m. rugsėjo 21 d., praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sulaikymo, abu vyrai buvo paleisti už užstatą ir išvyko iš Irano į Omaną. Jų išlaisvinimui buvo telkiamos didelės diplomatinės pastangos.
Prancūzas per protestus kalėjo daugiau nei 20 mėnesių
2022 metais į Iraną atvyko Prancūzijos pilietis Louis Arnaud. Tais pačiais metais šalyje kilo dideli protestai po 22 metų kurdės Mahsos Amini mirties. Ją buvo sulaikiusi Irano vadinamoji moralės policija, esą dėl galvos apdangalo dėvėjimo taisyklių pažeidimo.
Louis Arnaud 2022 m. rugsėjį buvo sulaikytas kartu su kitais europiečiais. Prancūzijos žiniasklaida skelbė, kad jis įtartas dalyvavęs po Amini mirties kilusiuose protestuose.
Prancūzas nelaisvėje praleido daugiau nei 20 mėnesių. 2024 m. birželį Irano institucijos jį paleido, o birželio 13 d. jis grįžo į Prancūziją.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai padėkojo Omanui ir kitiems, padėjusiems pasiekti susitarimą dėl jo paleidimo. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Arnaud pasitiko jam grįžus į šalį.
Italų žurnalistė buvo sulaikyta nepaisant galiojančios vizos
Italijos žurnalistė Cecilia Sala 2024 metų gruodį atvyko į Iraną dirbti. Italijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Teherano policija ją sulaikė 2024 m. gruodžio 19 d. Ministerija pabrėžė, kad į šalį ji buvo atvykusi teisėtai ir turėjo galiojančią vizą.
Gruodžio 27 d. Italijos ambasadorė Teherane per konsulinį vizitą aplankė žurnalistę, kad patikrintų jos sulaikymo sąlygas ir statusą. Iki tol Cecilai Salai buvo leista artimiesiems paskambinti tik du kartus.
2025 m. sausio 2 d. Italijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Irano ambasadorių Romoje. Buvo pareikalauta nedelsiant paleisti žurnalistę, užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir visavertę konsulinę pagalbą. Taip pat dar kartą pabrėžta, kad į Iraną ji atvyko su galiojančia žurnalistine viza.
2025 m. sausio 8 d. Cecilia Sala buvo paleista ir išskrido iš Teherano į Italiją. Italijos vyriausybė teigė, kad tai pasiekta po intensyvių diplomatinių ir žvalgybos institucijų pastangų.
Lietuvių ryšys nutrūko spalio 12 dieną
Skelbta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gauti pareiškimai apie dvi moteris, kurios šių metų spalio 7 d. iš Lietuvos išskrido į Turkiją, o iš ten – į Iraną. Tai Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 m., ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 m.
Vėliau Užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi informacijos iš Irano, kad moterys yra sulaikytos. Taip pat tapo žinoma jų sulaikymo data.
Ministerijos atstovė A. Stakėnienė portalui lrt.lt patvirtino, kad oficialiuose dokumentuose nurodyta, jog lietuvės sulaikytos spalio 15 dieną. Ji teigė, kad dokumentuose pateikta tik labai trumpa informacija apie aplinkybes, todėl jų komentuoti negalima, nes viešos spekuliacijos galėtų pakenkti pačioms pilietėms.
Sesuo teigia žinanti neoficialias sulaikymo priežastis
Daivos sesuo Rūta Korsakienė portalui tv3.lt sakė, kad moterys buvo vežamos iš vienos sulaikymo vietos į kitą. Ji taip pat teigė turinti informacijos apie jų buvimo vietą ir galimai net miestą, tačiau šių duomenų atskleisti negalinti.
Rūta Korsakienė sakė girdėjusi ir apie galimas sulaikymo priežastis, tačiau jas vadino nelogiškomis ir teigė jomis netikinti. Ji neatmetė, kad Irano institucijos galėjo nuspręsti, jog moterys kažką padarė, tačiau mano, kad tokie paaiškinimai nėra pagrįsti.
Moterys laikomos ne viešbutyje
Daivos sesuo pabrėžė, kad lietuvės sulaikytos ne viešbutyje. Jos teigimu, kalbant apie viešbutį gali būti daug manipuliacijų, o ji žino, kad moterys laikomos konkrečioje vietoje, galbūt net gali įvardyti miestą, tačiau ši informacija nėra oficialiai patvirtinta.
Rūta Korsakienė vietą, kurioje laikomos lietuvės, apibūdino kaip kalėjimą arba areštinę. Ji taip pat patvirtino, kad moterys buvo pervežtos ir jų buvimo vieta keitėsi.
Praėjus daugiau nei savaitei nuo pirmojo šeimos kreipimosi į Užsienio reikalų ministeriją, pirmadienį įvyko oficialus susitikimas su artimaisiais. Jo metu šeimos nariai buvo informuoti apie ministerijai žinomą padėtį.
Sesuo teigė, kad konkrečios informacijos per susitikimą neatsirado. Ministerija nurodė daranti viską, kas įmanoma, ir bandanti susisiekti su visomis reikalingomis institucijomis. Rūta Korsakienė mano, kad oficialių žinių gali trūkti todėl, jog moterys laikomos neįprastomis sąlygomis, o duomenys nėra tinkamai įtraukti į Irano sistemą. Jos vertinimu, Irano valdžia dėl to gali nenorėti atskleisti daugiau informacijos.
Nors sesuo sakė turinti daugiau duomenų, tai jos neramina ne mažiau. Ji pripažino, kad vieta, kurioje laikomos lietuvės, neatrodo tokia, kurioje pati norėtų atsidurti.
