Irane galimai sulaikius dvi Lietuvos pilietes, neaišku, kas tiksliai joms nutiko, kas galėjo lemti tokį pareigūnų sprendimą ir ar moterys oficialiai registruotos kaip sulaikytos. Situaciją naujienų portalui tv3.lt komentavo islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.
Jo teigimu, dažniausiai žmonės Irane sulaikomi įtariant juos pažeidus viešąją tvarką ar padarius nusikaltimą. Tačiau šalyje veikia ne tik įprasta policija.
Pasak E. Račiaus, tvarką kartu su valstybinėmis jėgos struktūromis padeda prižiūrėti sukarinta savanoriška organizacija Basidži. Kadangi tai nėra oficialioji policija, jos atliktas sulaikymas nebūtinai iš karto užregistruojamas policijos sistemoje. Vėliau sulaikytieji gali būti perduoti policijai, tačiau toks procesas gali užtrukti.
Ekspertas taip pat priminė apie moralės policiją, kuri daug dėmesio skiria su moterų išvaizda ir elgesiu susijusiems reikalavimams. Todėl, jo manymu, viena ar abi lietuvės galėjo tyčia arba netyčia nesilaikyti aprangos taisyklių. Tai, kas iš šalies atrodytų kaip nereikšmingas dalykas, Irane gali būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
E. Račius pabrėžė, kad moralės policija yra valstybinė institucija, tačiau nuo įprastos policijos skiriasi. Dėl to sulaikymą gali atlikti ne tik tradiciniai pareigūnai.
Pažeidimas galėjo įvykti net to nesupratus
Islamo tyrinėtojas atkreipė dėmesį, kad Irane moterų elgesys stebimas atidžiau nei vyrų. Turistai gali pažeisti vietos taisykles net nesuvokdami, kad daro ką nors draudžiamo.
Kaip pavyzdį jis pateikė Singapūrą, kur net kramtomoji guma yra kriminalizuota ir apie tai privalu žinoti. E. Račiaus teigimu, lietuvės galėjo atsidurti netoli karinės bazės, ten vaikščioti, filmuoti ar fotografuoti ir nesugebėti pareigūnams paaiškinti savo buvimo priežasties. Tai galėjo tapti sulaikymo pagrindu.
Specialistas taip pat paminėjo, kad Jezdas ir netoliese esantis Kermanas yra pietrytinėje Irano dalyje, artėjant prie Sistano ir Beludžistano provincijos. Šiame regione aktyvesnis separatistinis judėjimas, tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad jis susijęs su dingusiomis lietuvėmis.
Sulaikymo baigtis priklausytų nuo priežasties
E. Račiaus vertinimu, tai, kas nutinka sulaikytiems žmonėms, pirmiausia priklauso nuo sulaikymo motyvų. Jei kalbama tik apie viešosios tvarkos pažeidimą, žmogui gali būti skirtas areštas. Tokiu atveju jis gali likti areštinėje, kol bus nuspręsta dėl baudos.
Kur kas sudėtingesnė situacija būtų tuomet, jei moterys būtų įtariamos kriminaline veikla, pavyzdžiui, vagyste, arba jei pareigūnams kiltų politinių įtarimų. Rizika taip pat padidėtų, jei būtų manoma, kad jos atsidūrė draudžiamoje vietoje ar fotografavo ir filmavo tam tikrus objektus. Tuomet institucijos galėtų siekti išgauti daugiau informacijos, o procesas pereitų į tardymo stadiją.
Pasak islamo tyrinėtojo, per pastaruosius kelis dešimtmečius yra buvę daug atvejų, kai Irano kilmės arba kitų Vakarų valstybių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Jungtinių Valstijų ir kitų – piliečiai buvo sulaikyti bei apkaltinti šnipinėjimu. Kai kurie jų ilgai kalinti, teisti ir nuteisti, o vėliau, vykstant tam tikriems mainams, išlaisvinti arba iškeisti.
E. Račius sakė prisimenantis bent 10 tokių atvejų, galbūt jų buvo ir daugiau. Vis dėlto jis negalėjo įvertinti, ar Lietuvos pilietės galėjo patekti į tokį sudėtingiausią scenarijų.
Ekspertas neatmeta ir paprasto nesusipratimo
Asmeniškai E. Račius labiau linkęs manyti, kad lietuvėms galėjo nutikti kas nors paprasto ir ne itin grėsmingo. Jo vertinimu, sulaikymas ar bauda moterims vis tiek galėtų būti skaudus išgyvenimas, tačiau tikėtina, kad tai tėra nesusipratimas, kuris išsispręs.
Tokiu atveju, eksperto manymu, moterys galėtų būti paleistos net neprireikus Lietuvos tarnybų, ministerijų ar kitų institucijų įsikišimo. Jei būtų padarytas sudėtingesnis pažeidimas, jos galėtų būti deportuotos. Kitas galimas variantas – sumokėjus baudą joms būtų leista tęsti kelionę.
Ar reikšmės galėjo turėti tarnyba kariuomenėje?
Viena iš galimai sulaikytų moterų – Erika Šlimaitė – Lietuvos kariuomenėje tarnavo 2010–2014 metais. Pasklidus informacijai apie jos dingimą, imta svarstyti, ar ši aplinkybė negalėjo paskatinti Irano pareigūnų įtarimų dėl šnipinėjimo.
E. Račius teigė, kad vien faktas, jog moteris tarnavo kariuomenėje, savaime nieko neįrodo. Lietuva nekariauja su Iranu, o narystė NATO taip pat nereiškia, kad ši organizacija kariauja su šia valstybe.
Be to, daugelyje šalių žmonės neturi galimybės pasirinkti, ar tarnauti kariuomenėje, nes yra mobilizuojami. Todėl vien dėl karinės tarnybos iš Azijos, Afrikos ar Europos atvykęs žmogus negalėtų automatiškai būti laikomas įtariamuoju.
Kitokia situacija galėtų būti tik tuo atveju, jei E. Šlimaitė būtų ėjusi aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ir dirbusi kontržvalgyboje, o Irano pareigūnai apie tai žinotų. Tačiau, specialisto manymu, kontržvalgyboje dirbęs žmogus vargu ar viešai apie tai pasakotų, ypač įtemptos situacijos, susijusios su Izraelio ir Jungtinių Valstijų vykdoma agresija prieš Iraną, metu.
Jei moteris buvo eilinė kariškė, net jeigu turėjo seržantės ar leitenantės laipsnį, tačiau nebuvo aukšto rango kontržvalgybos pareigūnė, ši aplinkybė, E. Račiaus vertinimu, neturėtų kelti papildomos grėsmės.
Sesuo teigia gavusi žinių apie „kažkokiame name“ laikomas lietuves
Dingosios Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė teigė per pažįstamus sužinojusi, kad abi moterys galėjo būti uždarytos ne policijoje ar areštinėje, o privačiame name.
Prokuratūros duomenimis, viena iš jų spalio 21 dieną turėjo grįžti į Lietuvą, tačiau negrįžo. R. Korsakienė pasakojo, kad spalio 19-ąją jai paskambino Turkijos ambasados atstovai. Turkija Irane turi Lietuvos garbės konsulą, todėl ambasada bandė tikrinti informaciją ir esą išsiaiškino, kad abi lietuvės sulaikytos.
Pasak sesers, su ja taip pat susisiekė moteris, kurios vyras yra Irano pilietis ir turi daug pažinčių šalyje. Tačiau žmonės, padedantys aiškintis lietuvių likimą, esą rizikuoja savo šeimų saugumu.
R. Korsakienė teigė sužinojusi, kad jos sesuo ir kita lietuvė laikomos nebe areštinėje ar policijos patalpose, o „kažkokiame name“. Anot jos, valdžia jų galimai neužregistravo, todėl oficialioje sistemoje jos gali neegzistuoti.
Neatmetama tardymo dėl šnipinėjimo galimybė
R. Korsakienė teigė, kad jei moterys iš tiesų laikomos neoficialioje vietoje, jų sulaikymas, remiantis jos turima informacija, gali trukti ir mėnesį. Ji svarstė, kad tokiu atveju Irano valdžia galėtų nepranešti apie turimas dvi Lietuvos pilietes.
Sesers teigimu, vėliau pareigūnai galėtų nuspręsti jas paleisti, įtraukti į sistemą ir oficialiai užregistruoti kaip sulaikytas arba toliau laikyti neoficialiai.
Erika Šlimaitė kariuomenėje pradėjo tarnauti prieš 16 metų ir joje išbuvo 4 metus. R. Korsakienės šaltiniai esą domėjosi, ar viena iš dingusių moterų nėra politikė, svarbi valstybės veikėja arba susijusi su kariuomene. Sužinojus apie E. Šlimaitės tarnybą, sesers teigimu, situacija galėjo tapti sudėtingesnė, nes kariuomenėje tarnavęs žmogus gali būti traktuojamas kaip šnipas.
Galimai dingo ir lietuvių gidė
R. Korsakienė taip pat pasakojo, kad kartu su lietuvėmis galėjo dingti jų gidė. Jos turimais duomenimis, Irano pilietė galėjo būti sulaikyta ir laikoma tame pačiame name arba kitoje vietoje.
Sesuo teigė, kad gidės jau kurį laiką niekas neranda ir jos dingimą esą pastebėjo net kolegos. Vis dėlto šios informacijos kol kas patvirtinti neįmanoma, nes skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus duomenis.
Gidė rūpinosi lietuvių pirkimais. Todėl, R. Korsakienės teigimu, artimiesiems nepavyko rasti informacijos apie bilietus ar kitus mokėjimus – už viską mokėjo pati gidė. Dėl to taip pat nėra aiškių duomenų, kad lietuvės oficialiai būtų pirkusios bilietus ar vykusios į konkrečias vietas.
Anksčiau artimieji bandė su gide susisiekti ir klausė, ar ji žino, kur yra dingusios moterys, tačiau atsako nesulaukė. Kai į jos paskyrą buvo parašyta apsimetant turistėmis, norinčiomis keliauti į Iraną, gidė į tokį pranešimą atsakė. Dabar R. Korsakienė neatmeta, kad tai galėjo būti automatinis atsakiklis.
URM siekia oficialaus patvirtinimo
Užsienio reikalų ministerija parengė notą dėl dviejų Irane galimai sulaikytų Lietuvos piliečių. Tai patvirtino URM kanclerė Aistė Stakėnienė.
Jos teigimu, ministerija turi informacijos, kad dvi Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos, tačiau siekia gauti oficialų patvirtinimą diplomatiniais kanalais. Lietuvos garbės konsulas Irane taip pat bando išsiaiškinti aplinkybes.
Kol kas nėra žinoma, dėl kokių priežasčių moterys galėjo būti sulaikytos. A. Stakėnienė pabrėžė, kad valstybė pasirengusi suteikti pilietėms visą įmanomą konsulinę pagalbą ir sieks padėti joms grįžti į Lietuvą.
Kanclerė Iraną įvardijo kaip ypač sudėtingą valstybę, patenkančią į URM juodąjį sąrašą. Lietuvos piliečiams ne tik nerekomenduojama į šią šalį vykti, bet ir patariama kuo skubiau iš jos išvykti.
Socialiniuose tinkluose buvo užfiksuota, kad moterys lankėsi Irane, filmavo bažnyčią, dalijosi senovinių knygų vaizdais. Spalio 11 dieną paskelbtame įraše pro langą matyti kelias ir dykuma, o angliškas užrašas nurodo kryptį į Jezdo miestą. Tą pačią dieną paskelbtas ir kūrinys iš daugybės keraminių lėkštučių.
Paskyros aprašyme nurodyta „travel planning“, lietuviškai – „kelionių planavimas“. Taip pat užfiksuota, kaip moterys galimai vaikšto turguje: Daiva Z. filmuoja, o prieš ją einanti Erika Š. atsisuka, nusišypso ir toliau eina pirmyn.
Ryšio su lietuvėmis nėra nuo spalio 11-osios
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauti pranešimai, kad spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš ten – į Iraną išskrido Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais.
Turimais duomenimis, jos galėtų būti Irane, tačiau dabartinė buvimo vieta nėra žinoma. Abi moterys laikomos dingusiomis be žinios, o ryšio su jomis nėra nuo spalio 11 dienos.
Turinčius informacijos apie Daivos Zakažauskaitės ir Erikos Šlimaitės buvimo vietą arba kitų tyrimui svarbių duomenų prašoma nedelsiant susisiekti su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja Jovita Morozoviene telefonu +370 700 56556, mobiliuoju telefonu +370 670 21248, elektroniniu paštu [email protected] arba skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
