ELTA apžvelgia svarbiausius lapkričio 13-osios įvykius Lietuvoje ir užsienyje.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba pradėjo naują tyrimą dėl galimų pažeidimų rengiant premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertaciją. Tuo metu Kauno apygardos teismas ėmėsi bylos, kurioje Benas Mikutavičius kaltinamas nužudęs dvi moteris.
Užsienyje daug dėmesio sulaukė Rusijos reikalavimai Europai, visame pasaulyje sutrikusios „Microsoft“ paslaugos ir Vokietijoje išplėsti žvalgybos tarnybų įgaliojimai.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Naujas tyrimas dėl M. Sinkevičiaus disertacijos. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba nutarė nagrinėti galimus akademinės etikos pažeidimus, susijusius su premjero M. Sinkevičiaus disertacijos rengimu. Kontrolierė Reda Cimpermann patvirtino, kad sprendimas priimtas, tačiau jo kol kas neįmanoma pasirašyti ir išsiųsti dėl elektroninių sistemų sutrikimų. Tarnyba neskelbia, kas pateikė kreipimąsi.
Anksčiau ISM universiteto Etikos komisija disertacijoje buvo nustačiusi reikšmingų citavimo ir šaltinių priskyrimo trūkumų, tarp jų – plagiato atvejų. Komisija įpareigojo premjerą per šešis mėnesius darbą pataisyti. M. Sinkevičius pripažino citavimo pažeidimus, tačiau teigė neabejojantis disertacijos moksline verte.
„Stop korupcijai“ perėmė opozicijai skirtus postus Vilniaus rajone. LLRA-KŠS atskilusi frakcija „Stop korupcijai“ Vilniaus rajono savivaldybės taryboje gavo opozicijai priskiriamas vadovaujančias pareigas. Penktadienį patvirtinus naują komisijų sudėtį, Kontrolės komitetui vadovaus frakcijos seniūnė Renata Sobieska, Etikos komisijai – Zbignevas Sinkevičius, o Antikorupcijos komisijai – Robertas Rackiewiczius.
Visi trys politikai atstovauja frakcijai, susikūrusiai LLRA-KŠS sąrašo pagrindu. Socialdemokratai tokį sprendimą kritikavo ir kėlė klausimą, ar su valdančiąja dauguma bendradarbiaujanti grupė gali atstovauti opozicijai. „Stop korupcijai“ susikūrė spalio pabaigoje, kai iš valdančiosios daugumos pasitraukė devyni LLRA-KŠS tarybos nariai.
Premjeras papildomo mokytojų atlyginimų didinimo nežada. M. Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė laikosi susitarimo kitąmet pedagogų darbo užmokestį kelti 7,56 proc. Pasak jo, skirti daugiau lėšų neleidžia valstybės finansinės galimybės. 2027 metų biudžeto projekte mokytojų atlyginimams numatyta apie 245,1 mln. eurų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja atlyginimus didinti 10 proc. Nepavykus susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ji lapkričio 16 dieną ketina pradėti nacionalinį streiką. M. Sinkevičius pripažino profesinių sąjungų teisę ginti darbuotojų interesus, tačiau pabrėžė, kad valstybė negali įsipareigoti skirti daugiau, nei leidžia finansinė padėtis.
Pradinių klasių mokinių fizinis raštingumas dažnai nepakankamas. Pirmasis nacionalinis tyrimas parodė, kad 37,2 proc. antros–ketvirtos klasių mokinių priskiriami pradedančiųjų arba progresuojančiųjų lygmenims. Vidutinis jų rezultatas siekė 70,3 balo iš 100.
Daugiausia sunkumų mokiniams kilo žinių apie fizinį aktyvumą srityje: 40 proc. pasiekė pradedančiųjų, o 34 proc. – progresuojančiųjų lygmenį. Tik 13,2 proc. vaikų nurodė bent valandą aktyviai judėję visas septynias savaitės dienas. Lietuvos sporto universiteto mokslininkų tyrime dalyvavo 846 mokiniai iš visų Lietuvos apskričių. Rezultatai taip pat parodė, kad vaikų fizinis raštingumas labiausiai susijęs su aktyviais žaidimais laisvalaikiu.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Viršpelnio mokesčio lėšos galėtų padėti mažinti degalų kainas. Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad dalis planuojamo naftos perdirbimo įmonių viršpelnio mokesčio pajamų galėtų būti panaudota degalų kainoms mažinti. Laidoje „ELTA Kampas“ jis nurodė, kad veiksmingiausia priemonė būtų kompensuoti sumažintus kuro akcizus.
Kol kas nėra aišku, kokia pajamų dalis galėtų būti skirta šiam tikslui. Tai priklausys nuo galutinės mokesčio formulės ir surinktos sumos. L. Savickas pasakojo, kad, premjerui pavedus, kelios ministerijos vertino skirtingų sektorių įmonių viršpelnių apmokestinimo galimybes. Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, daugiausia pagrindo tokiam mokesčiui nustatyti rasta naftos perdirbimo sektoriuje.
Ministras pažymėjo, kad panašų modelį jau taiko Lenkija, o šešios ES valstybės kelia bendro naftos perdirbimo įmonių viršpelnių apmokestinimo klausimą. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad vien šių metų kovo–spalio mėnesiais ES naftos sektoriuje susidarė dešimčių milijardų eurų viršpelnis, kurio dalis teko ir Lietuvoje veikiančioms įmonėms.
Brangstant elektrai ir dujoms, visuotinio tarifų mažinimo neplanuojama. M. Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė neketina taikyti papildomų kainų mažinimo priemonių visiems vartotojams, tačiau žada didinti paramą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Premjero vertinimu, prognozuojamas kainų augimas yra reikšmingas, bet panašios tendencijos stebimos ir kitose Europos valstybėse. Dujų brangimą Lietuvai iš dalies sušvelnino anksčiau sudarytos sutartys.
Vyriausybės vadovas gyventojus ragino pasidomėti šildymo kompensacijomis ir pabrėžė, kad jos gali priklausyti ir šeimoms, kurių pajamos nėra mažos. Teisę į paramą galima pasitikrinti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. Didėjant energijos kainoms, augs ir kompensacijų poreikis, todėl tam biudžete numatyta daugiau lėšų.
Visuomeninio tiekimo tarifus nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad nuo sausio elektra daliai gyventojų gali pabrangti 23 proc. – 5,5 cento, iki 29,5 cento už kilovatvalandę. Gamtinės dujos, priklausomai nuo vartotojų grupės, gali brangti 38–46 procentais.
Klaipėdoje suderintas sunkiasvorio transporto maršrutas į kruizinių laivų terminalo statybvietę. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pranešė, kad su Jūrų uosto direkcija susitarta dėl sunkiasvorių automobilių judėjimo. Jie galės važiuoti tik schemoje numatytomis gatvėmis, taip siekiant apsaugoti miesto infrastruktūrą.
Po savivaldybės ir uosto direkcijos atstovų susitikimo suderinta privažiavimo kelių bei eismo ribojimų schema. Kartu su nepriklausomais ekspertais bus vertinama Naujojo uosto gatvės būklė prieš statybos darbus ir jiems pasibaigus. Artimiausiu metu numatyta pakeisti anksčiau įrengtą sunkiasvorio transporto eismą reguliuojantį ženklinimą schemoje nurodytose gatvėse.
A. Vaitkus priminė, kad savivaldybė kasmet kelių remontui ir rekonstrukcijai skiria daugiau nei 20 mln. eurų, todėl infrastruktūros apsauga turi likti prioritetu. Kruizinių laivų terminalo statybos Klaipėdoje buvo sustojusios daugiau nei metams, kai savivaldybė įvedė 25 tonų transporto priemonių svorio ribojimą keliuose į statybvietę. Dėl to į teritoriją nebuvo galima pristatyti darbams reikalingo grunto. Ribojimai įsigaliojo spalio pabaigoje, o Uosto direkcija teigia apie sprendimą nebuvusi informuota ir laukianti savivaldybės paaiškinimų.
Muitinės sistemas paveikusi kibernetinė ataka galėjo būti platesnė. Laikinasis Muitinės departamento vadovas Vygantas Paigozinas teigė, kad įsilaužėliai galėjo siekti ne tik prieigos prie Bendrojo vartotojų valdymo portalo, bet ir patekimo į kitas sistemas, kuriose saugomi jautresni bei didesnės apimties duomenys.
Neteisėtos veiklos požymiai nustatyti lapkričio 10-osios pavakarę. Pirminis tyrimas patvirtino neteisėtą prieigą prie vieno naudotojų valdymo portalo. Kol kas nenustatyta, kaip įsilaužėliai pateko į sistemą, tačiau pirmieji duomenys leidžia manyti, kad galėjo būti pasinaudota jos apsaugos spragomis.
Ataka galėjo paveikti kelis šimtus Lietuvos ir užsienio fizinių asmenų bei įmonių. Jie nuo lapkričio 11 dienos informuojami individualiai. Galimai atskleisti vardai, pavardės, deklaruotos gyvenamosios vietos, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, o Lietuvos piliečių atveju – ir asmens kodai. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Antanas Aleknavičius įspėjo, kad tokie duomenys gali būti panaudoti tikslinėms sukčiavimo atakoms, kai nusikaltėliai bando įgyti aukos pasitikėjimą turėdami konkrečios informacijos apie ją.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismas pradėjo nagrinėti B. Mikutavičiaus bylą. Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 30-metis Benas Mikutavičius kaltinamas nužudęs dvi merginas. Teisme apklausiamas kaltinamasis pareiškė, kad iš viso buvo suplanavęs nužudyti šešis žmones.
Prokuroras Darius Jakutis patvirtino, kad B. Mikutavičiui nustatytas psichikos sutrikimas. Vis dėlto teismo medicinos ekspertai įvertino, kad jis netrukdo suprasti savo veiksmų ir stoti prieš teismą. Į posėdį atvykusi nukentėjusioji byloje pareiškė 109 tūkst. eurų ieškinį.
Teismuose nagrinėtos ir dvasininkų bylos. Tado Švedavičiaus byloje, kurioje jis kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus, apklausta dalis nukentėjusiųjų. Jų atstovas Tomas Januškevičius teigė, kad pasakojimų apie dvasininko veiksmus detalės šokiruoja, o vyrai, galimai nukentėję būdami nepilnamečiai, traumines pasekmes jaučia iki šiol.
Kitame teismo procese apklaustas Ryšardas Peciunas, kaltinamas disponavimu vaikų pornografija. Jis teigė tikintis išteisinimo ir nurodė, kad pornografinio turinio informacija jo kompiuteryje galėjo atsirasti ne dėl jo veiksmų ir ne jo valia. T. Švedavičius savo prašymu atleistas iš dvasininkų luomo, o R. Peciunas laikinai nušalintas nuo kunigo pareigų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Rusija Europai pateikė reikalavimų, apimančių ir NATO veiklą Baltijos šalyse. Per Abu Dabyje vykusias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo Rusijos derybininkai esą iškėlė plataus masto sąlygas. Tarp jų – Suomijos pasitraukimas iš NATO ir draudimas steigti bet kokias NATO karines bazes Baltijos šalyse. Apie tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild“.
Pasak laikraščio, su Europos atstovais Abu Dabyje aptarti neoficialūs pasiūlymai susiję ne tik su Ukrainos teritorija, bet ir su vadinamąja nauja Europos saugumo tvarka. Pagal Kremliaus planą Rusija išlaikytų visas šiuo metu okupuotas Ukrainos teritorijas ir perimtų viso Donbaso kontrolę. Ukraina turėtų atsisakyti likusių jos kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų.
Mainais Rusija siūlytų išgabenti branduolinius ginklus iš Baltarusijos ir nebedislokuoti joje vidutinio nuotolio raketų. Pranešama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija buvo paprašiusi Rusijos pateikti siūlymus dėl būsimo saugumo susitarimo su Europa.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa neleis Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai už jos nugaros derėtis dėl saugumo susitarimo. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo ruožtu teigė, kad naujos Europos sistemos kurti nereikia, nes ji jau egzistuoja.
„Microsoft“ sutrikimai paveikė sveikatos apsaugą, verslą ir mokyklas. Dėl plataus masto bendrovės paslaugų veikimo sutrikimo visame pasaulyje dalis sveikatos priežiūros įstaigų susidūrė su problemomis, vėlavo įmonių finansinių rezultatų skelbimas, o mokykloms kilo ryšio sunkumų.
Platforma „Downdetector“ per vieną valandą gavo pranešimų apie „Microsoft“ produktų sutrikimus iš 74 pasaulio valstybių ir teritorijų. Bendrovė penktadienį paskelbė, kad Europoje veiklos atkūrimas juda į priekį, o Šiaurės Amerikoje paslaugos taip pat pradeda grįžti į įprastą režimą. Vis dėlto viena didžiausių Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų nurodė, kad sutrikimai daro rimtą poveikį šalies sveikatos priežiūros sistemai.
„Microsoft“ teigimu, problemų kilo dėl padidėjusios infrastruktūros apkrovos. Bendrovė neturi duomenų, kad incidentą sukėlė kenkėjiška veikla, tačiau pripažino, jog net ir įdiegus pataisymus visiškai atkurti paslaugų veiklą sekasi sunkiai. Kol kas neaišku, kada jos vėl veiks tinkamai.
Vokietija suteikė žvalgybai daugiau galimybių vykdyti slaptas operacijas. Bundestagas pritarė esminei šalies žvalgybos tarnybų reformai. Ji leis Vokietijos žvalgybininkams vykdyti slaptas operacijas, įskaitant diversijas užsienyje ir kibernetines atakas prieš priešiškas valstybes.
Iki šiol šalies žvalgybos institucijos daugiausia rinko ir analizavo informaciją. Saugumo pareigūnai bei Vokietijos vadovai teigia, kad stipresnė ir daugiau galių turinti užsienio žvalgybos tarnyba BND būtina reaguojant į didėjančias priešiškų užsienio jėgų keliamas grėsmes.
Didžiausiu pavojumi laikoma Rusija. BND vadovas Martinas Jaegeris pareiškė, kad Maskva prieš Vokietiją vykdo „šešėlinį karą“, naudodama dronus, šnipinėjimą, diversijas, dezinformaciją ir kitas priemones. Reforma taip pat išplečia vidaus žvalgybos tarnybos BfV įgaliojimus. Jos pagrindinė užduotis – stebėti ekstremistines grupuotes ir šalies viduje kylančias grėsmes.

