Nerimas, nuovargis ir prislėgta nuotaika tapo dažnais šiuolaikinio žmogaus palydovais. Vis dėlto emocinių sunkumų nereikėtų laikyti vien charakterio silpnumu ar laikinu nuotaikos pokyčiu – neuromokslininkai ragina į juos žvelgti kaip į rimtus smegenyse vykstančius procesus.
Laidoje „Sveikatos DNR“ viešėjusi neuromokslininkė dr. Justina Šidlauskaitė paaiškino, kas fiziškai vyksta smegenyse susidūrus su depresija ar stipriu nerimu.
Smegenys – tarsi didelė korporacija
Specialistė sveikų smegenų veiklą palygino su gerai valdomu organizmu ar korporacija, kurioje kiekvienas departamentas atlieka savo užduotį, o procesai tarpusavyje dera. Depresijos ir nerimo atvejais ši sistema ima strigti: kai kurie svarbūs „departamentai“ veikia ne taip efektyviai, o jų tarpusavio komunikacija sutrinka.
Ypač svarbu tai, kad silpnėja pagrindinio smegenų valdymo centro įtaka žemesnėms struktūroms. Prefrontalinę žievę J. Šidlauskaitė prilygino generaliniam direktoriui, kuris tarsi išeina neapmokamų atostogų. Tuo metu migdolinis kūnas, atsakingas už grėsmės aptikimą, ima siųsti signalus, kad kažkas negerai.
Aktyvuojasi ir vadinamasis numatytojo režimo tinklas (angl. default mode network), o prefrontalinė žievė nebesugeba pakankamai slopinti šių signalų. Dėl to žmogus gali nuolat jausti, kad kažkas blogai, ir prarasti motyvaciją.
Depresija grąžina į praeitį, nerimas stumia į niūrią ateitį
Numatytojo režimo tinklas įprastai suaktyvėja tada, kai žmogus ilsisi, nieko konkretaus nedaro ar svajoja. Tačiau depresijos atveju jis gali išlikti aktyvus net tada, kai žmogus imasi užduočių.
Tuomet atsiranda įkyri minčių analizė – ruminacija. Žmogus vis sugrįžta prie praeities klaidų: galvoja, ką padarė netinkamai, kokio egzamino neišlaikė ar ką pasakė ne taip. Nerimo metu mechanizmas dažniau pasireiškia neigiamomis ateities prognozėmis ir niūria projekcija į tai, kas dar tik gali nutikti.
Pasak neuromokslininkės, smegenys gali keistis visą gyvenimą, nes joms būdingas neuroplastiškumas. Tai reiškia, kad įmanoma formuoti naujus, pozityvesnius neuronų kelius. Tačiau ilgai gyvenant hiperstreso sąlygomis neigiama reakcija tampa tarsi giliai pramintu taku žolėje: kuo dažniau juo einama, tuo sunkiau pasirinkti kitą.
Norint suformuoti adaptyvesnį kelią, reikia pastangų. Kaip pagrindines pagalbos priemones J. Šidlauskaitė išskyrė psichoterapiją, medikamentus ir neinvazinę neuromoduliaciją.
Smegenų sveikatą kasdien taip pat padeda palaikyti paprasti dalykai: kokybiškas miegas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Specialistė pabrėžė, kad judėjimas smegenims veikia tarsi trąša.
Daugiau patarimų šia tema pateikiama vaizdo įraše.
Laidą „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. ją galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
