Rododendrai ir šluotelinės hortenzijos, gausiai augantys Lietuvos soduose, jau ruošiasi šaltajam sezonui. Specialistai pabrėžia, kad norint, jog augalai sėkmingai peržiemotų ir pavasarį pradėtų augti bei žydėti stiprūs, rudenį būtina pasirūpinti jų tręšimu.
Nors daugiausia darbų sode dažnai siejama su pavasariu, ruduo augalams taip pat labai reikšmingas. Šiuo metu jie kaupia maisto medžiagas būsimam augimui ir žydėjimui, todėl laiku neatliktas tręšimas kitą sezoną gali atsispindėti prastesne augalų būkle ir mažesniu žiedų kiekiu.
TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ želdynų dizainerė Eurika Urbonavičiūtė ir biologas Nerijus Vanagas paaiškino, kaip prieš žiemą prižiūrėti rododendrus bei šluotelines hortenzijas.
Rododendrams rudenį reikia tinkamų trąšų
E. Urbonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad maisto medžiagų stoką augalai ima rodyti išoriškai. Pavyzdžiui, tinkamai prieš žiemą nepatręštų rododendrų lapai gali pradėti gelsti. Papildžius augalo atsargas, galima pastebėti kitą rezultatą – jis ima formuoti žiedinius pumpurus.
N. Vanagas teigė, kad sodininkai neretai klaidingai mano, jog svarbiausias tręšimo laikas yra pavasaris. Pasak jo, rugsėjį ir spalį augalai iš dirvos gali pasisavinti dvigubai ar net trigubai daugiau maisto medžiagų nei ankstyvą pavasarį. Pavasarį prasidėjus žydėjimui, jie pirmiausia naudoja būtent rudenį sukauptas atsargas.
Tačiau vien tręšti nepakanka – būtina pasirinkti augalui tinkamą produktą. Rododendrams reikalinga ne tik mityba, bet ir pakankamai rūgšti dirva, todėl jiems rekomenduojamos rudeninės trąšos, skirtos rūgščiamėgiams augalams.
Tokiose trąšose azoto nebūna arba jo kiekis būna labai mažas. Jose paprastai yra kalio, fosforo ir sieros. Pastaroji padeda parūgštinti dirvą. Jei rūgščiamėgis augalas dirvoje negauna pakankamai rūgšties, jis gali prasčiau pasisavinti kalį, fosforą ir kitus mikroelementus.
Šiuo metų laiku ypač svarbus kalis. Jis padeda augalui pasirengti žiemai ir prisideda prie būsimų žiedynų formavimo.
Rododendrų rudenį genėti nereikėtų
Rugsėjį ir spalį rododendrus rūgštinančiomis rudeninėmis trąšomis reikėtų patręšti bent kelis kartus. Vienam augalui skirtą šaukštelį trąšų reikia ištirpinti 10 litrų vandens ir supilti visą laistytuvą. Tokios trąšos taip pat tinka azalijoms, šilauogėms ir kitiems rūgščiamėgiams augalams.
Vis dėlto vieną darbą, susijusį su rododendrų priežiūra, šiuo metu geriau atidėti. N. Vanagas ragina rudenį šių augalų negenėti, nes jų žiedai jau būna sukrauti. Genėjimą reikėtų atlikti tik pavasarį.
Šluotelinėms hortenzijoms dirvos rūgštinti nereikia
Rudenį dėmesio reikėtų skirti ir šluotelinėms hortenzijoms. Sodininkams dažnai kyla klausimas, ar šiems augalams būtinos tokios pačios rūgštinančios trąšos kaip rododendrams.
Biologas paaiškino, kad rūgštesnė dirva reikalinga rododendrams, azalijoms, taip pat plačialapėms ir laipiojančioms hortenzijoms. Tačiau šluotelinėms hortenzijoms, kurios Lietuvoje soduose paplitusios labiausiai, specialiai rūgštinti dirvos nereikia.
Jeigu šluotelinė hortenzija pasodinta tinkamai, papildomas rūgštinimas nėra būtinas. Šiems augalams reikalingas kiek aukštesnis pH nei rūgščiamėgiams augalams, tačiau jis neturi būti toks pats kaip, pavyzdžiui, šilauogių.
Ekspertai pataria rinktis rudenines trąšas be azoto ir augalą patręšti kelis kartus. Tai padės jam tinkamai pasiruošti žiemai.
Rudens tręšimas toks pat svarbus kaip ir pavasario
Dalis sodininkų rudeninį tręšimą praleidžia, nes didesnę reikšmę teikia pavasario darbams. Tačiau N. Vanagas pabrėžia, kad abu tręšimo laikotarpiai yra lygiaverčiai, tik skiriasi augalams reikalingų medžiagų proporcijos.
Pavasarį augalams daugiausia reikia azoto, taip pat šiek tiek kalio, o fosforo nedideliais kiekiais reikia visus metus. Kalio poreikis labiausiai išauga vasarą ir rudenį.
Kalis svarbus augalams, kurie dera arba gausiai žydi. Jis padeda augalui geriau peržiemoti, sutvirtina medieną ir reguliuoja vandens balansą.
Tinkamai patręštas augalas tarsi užgrūdinamas ir paruošiamas šaltajam sezonui. Rugsėjį bei spalį, iki pat spalio pabaigos, jis maisto medžiagas įsisavina ypač aktyviai, nes dirvos temperatūra ilgą laiką išlieka apie 10–15 laipsnių.
Pavasarį, kovą ir iki balandžio vidurio, augalai maisto medžiagų pasisavina nedaug – tai pradeda vykti tik dirvai sušilus iki 10–15 laipsnių. Todėl pavasarį prasidėjus pumpurų brinkimui ir žydėjimui augalai naudoja ankstesniais metais sukauptas atsargas.
Visą laidą galima žiūrėti vaizdo įraše straipsnio pradžioje. „Svajonių sodai“ per TV3 televiziją rodomi sekmadieniais 11 valandą.
