Netikėtai sutraukus koją daugelis pirmiausia pagalvoja, kad organizmui trūksta magnio. Vis dėlto raumenų spazmus gali lemti ir kiti veiksniai: skysčių stoka, didesnis fizinis krūvis, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai ar tam tikros sveikatos problemos.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kaip elgtis prasidėjus mėšlungiui ir kada, užuot savarankiškai pirkus maisto papildus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Spazmus sukelia ne vien magnio stoka
Mėšlungis gali prasidėti tiek po intensyvesnio fizinio aktyvumo, tiek ramybės metu. Nors jis dažnai siejamas su magnio trūkumu, galimų priežasčių yra gerokai daugiau.
Pasak E. Ramaškienės, raumenų spazmus gali paskatinti dehidratacija karštu oru arba po sporto, elektrolitų – kalio, magnio, natrio ir kalcio – trūkumas, neįprastai didelis krūvis ir raumenų pervargimas. Įtakos taip pat gali turėti stresas, netinkama avalynė, lėtinės venų ar nervų sistemos ligos.
Taigi vien sutraukta blauzda dar nereiškia, kad organizmui trūksta magnio. Ypač svarbu atsižvelgti į tai, ar žmogus tuo metu intensyviai sportavo, gausiai prakaitavo arba išgėrė per mažai skysčių.
Skysčių ir elektrolitų netenkama ne tik prakaituojant. Jų gali sumažėti ir vemiant ar viduriuojant, todėl šiais atvejais sutrinka elektrolitų pusiausvyra.
Kaip elgtis prasidėjus mėšlungiui?
Nors dažniausiai spazmas praeina per kelias minutes, jo sukeliamas skausmas gali būti intensyvus. Pirmiausia rekomenduojama atsargiai ištempti įsitempusį raumenį.
Vaistininkė pataria ištiesinti koją ir pėdos pirštus traukti į save. Jei sutraukė blauzdą, galima atsistoti ant tos kojos ir ją švelniai pamasažuoti. Spazmui atlėgus pravartu šiek tiek pasivaikščioti.
Siekiant sumažinti pasikartojančio mėšlungio tikimybę, kasdien reikėtų išgerti pakankamai vandens ir atlikti lengvus kojų raumenų tempimo pratimus.
Kada vandens gali nepakakti?
Po gausaus prakaitavimo, vėmimo ar viduriavimo organizmas netenka ne tik skysčių, bet ir natrio, kalio, magnio bei kalcio. Todėl vien vandens tokiais atvejais gali neužtekti.
Šios medžiagos būtinos normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, o jų pusiausvyra susijusi ir su raumenų spazmais.
E. Ramaškienė aiškina, kad elektrolitai padeda palaikyti sklandų nervų sistemos, raumenų ir širdies darbą, tinkamą skysčių balansą, dalyvauja perduodant nervinius impulsus ir reguliuoja raumenų susitraukimus.
Vis dėlto elektrolitų preparatų nereikėtų ilgai vartoti savo nuožiūra. Jei kyla įtarimas dėl tam tikrų medžiagų trūkumo, pirmiausia verta išsiaiškinti, ko organizmui iš tiesų stinga.
Magnio papildai reikalingi ne visada
Magnis yra viena dažniausiai su mėšlungiu siejamų medžiagų, tačiau kiekvienas raumenų spazmas nėra pagrindas iškart pradėti vartoti jo papildus.
Be to, maisto papildai skirtingiems žmonėms gali būti nevienodai tinkami. Ypač atsargūs turėtų būti sutrikusią inkstų veiklą turintys žmonės.
Vaistininkė įspėja, kad sutrikus inkstų funkcijai magnio galima lengvai perdozuoti, nes jo perteklius pašalinamas per inkstus. Per didelis elektrolitų kiekis taip pat gali būti pavojingas – jis apsunkina inkstų darbą ir gali sukelti širdies ritmo sutrikimų.
Prieš ilgiau vartojant magnį ar elektrolitus, reikėtų įvertinti sveikatos būklę ir prireikus pasitarti su specialistu.
Pasikartojančių spazmų ignoruoti nereikėtų
Vienkartinis kojos raumens spazmas nebūtinai rodo rimtą sutrikimą. Tačiau dažnai pasikartojantis mėšlungis yra priežastis atidžiau įvertinti situaciją.
Tokie spazmai gali būti susiję ne tik su skysčių ar mineralų trūkumu, bet ir su kitomis sveikatos problemomis.
E. Ramaškienė pabrėžia, kad dažnai pasikartojant mėšlungiui būtina kreiptis į gydytoją, nes jis gali būti venų ar nervų sistemos ligų simptomas.
Todėl pasikartojančio mėšlungio nereikėtų kiekvieną kartą bandyti nuslopinti vien maisto papildu. Svarbiau nustatyti tikrąją jo priežastį.
Kasdien padėti gali pakankamas vandens vartojimas, subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir kojų tempimo pratimai. Jei spazmai nepraeina arba ima kartotis vis dažniau, priežastį geriausia išsiaiškinti kartu su gydytoju.
