Gražūs vardai slepia niūrią prasmę: vienas jų Lietuvoje – tikrai nesvetimas

Vardo pasirinkimas vaikui – atsakingas sprendimas, nes jis žmogų lydės visą gyvenimą. Tėvai dažnai ieško ne tik maloniai skambančio, bet ir teigiamą reikšmę turinčio vardo, siejamo su laime, stiprybe ar sėkme. Tačiau kai kurių iš pirmo žvilgsnio patrauklių vardų kilmė susijusi su liūdesiu, kančia, nesėkmėmis ar net mirtimi.

Nors šie vardai įvairiose pasaulio šalyse tebėra populiarūs, jų istorija ir reikšmė gali nustebinti. Portalas newsbreak išskyrė aštuonis vardus, kuriuos lydi ne pačios palankiausios asociacijos.

Klaudija – „klumpanti“ arba „luoša“

Klaudijos vardas siejamas su senovės Romos Klaudijaus gimine. Vis dėlto jo reikšmė nėra tokia patraukli kaip skambesys: vardas kilo iš lotyniško žodžio claudus, reiškiančio „klumpanti“ arba „luoša“.

Klaudija naudojama jau daugybę amžių ir tebėra paplitusi įvairiose kultūrose, tačiau kai kuriems tėvams gali kilti abejonių dėl vardo sąsajos su fiziniu ribotumu ar silpnumu.

Mallory – „nelaimingas“

Mallory skamba melodingai, tačiau jo prasmė gerokai niūresnė. Vardas siejamas su senosios prancūzų kalbos žodžiu malheure, reiškiančiu „nelaimingas“ arba „lemtingas“.

Anksčiau šiuo žodžiu buvo apibūdinamas žmogus, kuriam nesiseka arba kuris tarsi pasmerktas nelaimei. Nepaisant to, Mallory ypač anglakalbėse šalyse išliko gana populiarus.

Lola – „sielvarto ponia“

Lola daugeliui atrodo trumpas, švelnus ir mielas vardas. Tačiau tai yra ispaniško vardo Dolores trumpinys, o pastarasis reiškia „sielvartą“ arba „skausmą“.

Vardo kilmė susijusi su katalikiška tradicija ir Mergelės Marijos titulu „Sopulingoji Motina“, pabrėžiančiu kančią. Nors šiandien Lola dažniausiai nebesiejama su melancholija, jos ištakos vis dar primena sielvartą ir sunkumus.

Tristanas – „liūdnas“

Tristano vardas dažnai kelia romantines asociacijas dėl viduramžių pasakojimo apie Tristaną ir Izoldą. Vis dėlto manoma, kad jo reikšmė susijusi su lotynišku žodžiu triste, reiškiančiu „liūdnas“ arba „nelaimingas“.

Literatūroje ir mitologijoje Tristanas dažnai vaizduojamas kaip pasmerktos meilės bei tragiško likimo veikėjas. Todėl kai kurie tėvai gali nenorėti vardo, siejamo su netektimi ir neviltimi.

Jabezas – „sielvartas“ arba „skausmas“

Jabezas minimas Senajame Testamente. Biblijoje jis vaizduojamas kaip giliai tikintis žmogus, prašęs Dievo palaiminimo ir gerovės.

Tačiau hebrajų kalboje šis vardas reiškia „sielvartą“ arba „skausmą“. Pasakojama, kad taip jį pavadino motina, nes gimdydama patyrė didelių skausmų.

Cecilija – „akla“

Cecilija skamba elegantiškai ir laikoma nesenstančiu vardu, tačiau jo tiesioginė reikšmė nėra palanki. Vardas kildinamas iš lotyniško žodžio caecus, reiškiančio „aklas“.

Teigiamą asociaciją vardui suteikia muzikantų globėja šventoji Cecilija, tačiau kai kuriems žmonėms tiesioginė sąsaja su aklumu gali pasirodyti nepriimtina. Apskritai su fizine negalia siejami vardai neretai vertinami neigiamai – tiek simboliškai, tiek tiesiogiai.

Persefonė – „mirties nešėja“

Persefonė – graikų mitologijoje kilęs paslaptingas vardas. Persefonė buvo požemio karalienė: ją pagrobė Hadas, o dalį metų ji turėjo praleisti mirusiųjų pasaulyje.

Kai kuriuose aiškinimuose jos vardas verčiamas kaip „sunaikinimo nešėja“ arba „mirties nešėja“. Nors mitologijoje Persefonė gerbiama dėl savo vaidmens, sąsaja su mirtimi kai kuriuos tėvus gali priversti ieškoti kito pasirinkimo.

Lilita – „nakties monstrė“

Lilitos vardą vis dažniau renkasi tėvai, ieškantys išskirtinio ir drąsaus varianto. Tačiau senajame folklore Lilita siejama su tamsa, maištu ir pavojumi.

Kai kuriose žydų mitologijos versijose ji vaizduojama kaip demonė, išvaryta dėl atsisakymo paklusti Adomui. Jos vardas taip pat siejamas su chaosu ir nelaimėmis.

Dėl šių istorinių bei mitologinių sąsajų Lilita, nepaisant augančio populiarumo, tebėra prieštaringai vertinamas vardas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *