Šeštadienį Prancūzijos miestuose protestavo apie 106 tūkst. žmonių. Kai kurie demonstrantai lipo ant skulptūrų ir mojavo šalies vėliavomis, taip išreikšdami nepasitenkinimą kylančiomis pragyvenimo išlaidomis, nauju policijos įstatymo projektu ir kitomis problemomis.
Antrojoje pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikoje mokyklos blokuojamos ir masinės demonstracijos rengiamos jau daugiau nei mėnesį. Tuo metu apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji, besirengiantys kitų metų prezidento rinkimams ir sieksiantys pakeisti Emmanuelį Macroną.
Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad visoje šalyje protestavo maždaug 106 tūkst. žmonių, iš jų 24 tūkst. – Paryžiuje. Tai mažiausias dalyvių skaičius per pastarąsias savaites.
Studentų profesinės sąjungos pateikė kitokį vertinimą – jų teigimu, demonstracijose dalyvavo 200 tūkst. žmonių, o sostinėje susirinko beveik 100 tūkst.
Studentai, profesinės sąjungos ir „geltonųjų liemenių“ aktyvistai į protestus rinkosi jau penktą šeštadienį iš eilės. Paryžiuje vienas dalyvis per megafoną skandavo: „Nėra teisingumo – nėra taikos.“
Kiti demonstrantai reikalavo prezidento atsistatydinimo arba skandavo „Visi nekenčia policijos“. Viena grupė nešė didelę lėlę, kurios skrybėlę puošė užrašas „Lordas Macronas“.
Nors pastarosiomis savaitėmis akcijos dažniausiai vyko taikiai, kai kur užfiksuoti pavieniai smurto atvejai. Policija taip pat kaltinta žiauriu elgesiu, įskaitant veiksmus prieš paauglius.
Kas paskatino protestus?
Dalis protestuotojų teigė, kad pagrindinė šeštadienio demonstracijų priežastis – parlamente svarstomas naujas įstatymo projektas. Jis numatytų būtinosios ginties prezumpciją policijos pareigūnams, panaudojusiems ginklą. Protestuotojai tvirtina, kad per ankstesnes akcijas ne kartą nukentėjo nuo ašarinių dujų.
Projektą remia ir pagrindinės kandidatės į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų partija. Įstatymo šalininkai sako, kad tokia tvarka reikalinga tam, jog pareigūnai nebūtų automatiškai įtariami panaudoję neproporcingą jėgą.
Aktyvistai tokį pasiūlymą prilygina „licencijai žudyti“. Jų teigimu, priėmus šias nuostatas būtų dar sunkiau patraukti saugumo pajėgų narius atsakomybėn šalyje, kurioje bylos dėl įtariamo policijos smurto retai pasiekia baudžiamąjį teismą.
Kitur Prancūzijoje protestuotojai reikalavo geresnių mokymosi sąlygų ir didesnės vaikų teisių apsaugos, o dalis dalyvių tiesiog dainavo už geresnę šalies ateitį.
Šeštadienio mitingai daugiausia buvo taikūs, tačiau Paryžiuje, Bordo ir vakariniame Nanto mieste policija miniai išsklaidyti panaudojo ašarines dujas.

