Rusijoje mirus 28-erių moteriai, pasaulyje kilo susirūpinimas dėl galimo maro protrūkio. Buvo skelbiama nepatvirtinta versija, kad laboratorijoje dirbusi moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru, kai netyčia sudužo mėgintuvėlis. Kuo ši infekcija pavojinga, kokie jos požymiai ir kaip ji gydoma?
Plaučių maras – reta, tačiau mirtina plaučių infekcija, kurią sukelia bakterija „Yersinia pestis“. Mokslininkai šią ligos formą laiko pavojingiausia, nurodo CNN.
Skirtingos maro formos
„Y. pestis“ gali sukelti kelias maro formas, pažeidžiančias skirtingas organizmo dalis.
Dažniausiai pasitaiko buboninis maras. Jis paprastai prasideda po blusos įkandimo arba bakterijai patekus per odos įpjovimą ar įtrūkimą. Tokiu atveju patinsta ir tampa skausmingi limfmazgiai, o infekcija vėliau gali išplisti į kraują ir sukelti sepsinį marą.
Sepsinė forma pažeidžia kraujotaką ir gali lemti organų nepakankamumą. Ji taip pat gali išsivystyti tiesiogiai po blusos įkandimo.
Faringinis maras pažeidžia gerklę ir gali pasireikšti žmogui suvalgius užkrėstos mėsos.
Pneumoninis, arba plaučių, maras yra vienintelė maro forma, kuri bakterinės infekcijos atveju tiesiogiai perduodama iš žmogaus žmogui. Ji plinta per kvėpavimo takų išskyras kosint ar čiaudint. Infekcija taip pat gali būti perduota per užsikrėtusių gyvūnų išskiriamus lašelius.
Požymiai gali pasireikšti jau per parą
Plaučių maro dalelėms patekus į plaučius, gali išsivystyti sunki pneumonija, apsunkinanti kvėpavimą. Pirmieji simptomai gali atsirasti praėjus vos 24 valandoms nuo užsikrėtimo.
Ligą gali išduoti karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir kūno skausmai, galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis, pykinimas, vėmimas bei viduriavimas.
Gydymas: svarbiausios pirmosios 24 valandos
Maras gydomas antibiotikais. Gydymo kursas paprastai trunka ne trumpiau kaip 10–14 dienų. Tarp dažniausiai vartojamų vaistų nurodomi ciprofloksacinas, levofloksacinas, moksifloksacinas, gentamicinas ir streptomicinas.
Didžiausia tikimybė išgyventi yra pacientams, kuriems antibiotikai pradedami skirti per pirmąsias 24 valandas po užsikrėtimo. Be to, gali būti taikoma palaikomoji priežiūra, skiriamas papildomas deguonis ir skysčiai, pacientui rekomenduojama ilsėtis.
JAV stebi informaciją apie atvejį Rusijos laboratorijoje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos seka pranešimus apie maro atvejį Rusijos laboratorijoje, tačiau pabrėžė, jog kol kas nėra pagrindo nerimauti.
Prieš išvykdamas į Islandiją M. Rubio žurnalistams teigė, kad kelionės tarp JAV ir Rusijos yra labai ribotos, tačiau, jei infekcija imtų plisti, tai galėtų įvykti greitai. Jis sakė, kad situacija atidžiai stebima, todėl svarbu išlikti budriems, nors panikuoti nėra pagrindo.
Rusijos pareigūnai informaciją apie laboratorijos specialistės mirtį Sibire taip pat vertino atsargiai. Jie teigė, kad padėtis kontroliuojama, o po moters mirties atlikti tyrimai maro požymių neparodė.
Susirūpinimą penktadienį sukėlė pranešimai apie 28-erių Darjos Šipilovos mirtį. Ji dirbo institute Irkutsko srityje, kur tiriamas maras.
Portalas „People of Baikal“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, susijusiais su regiono saugumo tarnybomis, skelbė, kad moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru laboratorijoje sudužus mėgintuvėliui. Kitos žiniasklaidos priemonės taip pat minėjo galimą ryšį tarp jos mirties ir laboratorijoje įvykusio incidento.
Tačiau Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas pirmadienį pranešė, kad specialios ekspertų komisijos atliktas tyrimas nustatė kitą išvadą – moters mirties priežastimi laikyta nenustatytos kilmės pneumonija.
Maras yra bakterinė liga, galinti pasireikšti keliomis formomis. Plaučių maras laikomas labiausiai užkrečiama jos atmaina. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad laiku nepradėjus gydymo ši liga gali būti mirtina.
