Krepšininkas Mindaugas Kuzminskas retai pasirodo pokalbių laidose, tačiau tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ papasakojo apie savo finansines patirtis, šeimos įtaką ir tai, kaip pinigų supratimo pradmenis perduoda penkiamečiam sūnui.
Laidoje, kurią veda PROFITUS rinkodaros vadovė, finansinės edukacijos entuziastė ir lektorė Miglė Juškevičiūtė, M. Kuzminskas atkreipė dėmesį į sportininkų finansinės padėties išskirtinumą. Daugelio profesijų atstovų pajamos didėja kartu su patirtimi ir amžiumi, o profesionaliame sporte neretai būna priešingai – didžiausi uždarbiai pasiekiami karjeros pradžioje arba jos viršūnėje, vėliau jie mažėja.
Anot krepšininko, sportininkams ne visada lengva prisitaikyti prie tokios situacijos. Tai priklauso ir nuo šeimos, ir nuo paties žmogaus noro domėtis finansais. Aukštesnio lygio krepšininko karjera dažniausiai trunka iki 35-erių, todėl per šį laiką nesukūrus kapitalo bei finansinio pagrindo vėliau gali būti sudėtinga grįžti į darbo rinką, nes trūksta darbo patirties. M. Kuzminskas taip pat pabrėžė, kad ne visi sportininkai spėja įgyti išsilavinimą.
Investicija, kuri per tris mėnesius pranyko
Kalbėdamas apie tai, kaip atskirti perspektyvią investiciją nuo pasiūlymo, kuriuo norima pasinaudoti, M. Kuzminskas pripažino, kad dalį pamokų teko išmokti iš savo klaidų. Jo pirmoji investicija į verslą baigėsi nesėkmingai.
Krepšininkas pasakojo, kad pasiūlymas investuoti atėjo iš artimos aplinkos žmogaus, kuris atrodė sėkmingas verslininkas. Gražiai atrodę skaičiai ir pasitikėjimas tuo žmogumi paskatino investuoti 15 tūkst. eurų, tuo metu prilygusių maždaug 50 tūkst. litų. Vis dėlto visa suma per tris mėnesius buvo prarasta.
Dar vieną finansinę patirtį M. Kuzminskas įgijo paauglystėje. Močiutei pardavus mišką ir dalį pinigų padalijus anūkams, Mindaugas gavo 5 tūkst. litų. Kartu su tėčiu jis banke atidarė investicinę vertybinių popierių sąskaitą ir įsigijo „BRIC“ fondą. Tačiau prasidėjus 2008 metų krizei iš šios sumos, pasak krepšininko, liko apie 1700 litų.
Vis dėlto pats sprendimas pinigus investuoti, o ne išleisti, buvo susijęs su šeimos auklėjimu. M. Kuzminskas teigė, kad didelę įtaką jam padarė verslus tėtis. Šeimai niekada nieko netrūko, tačiau prabangus gyvenimas nebuvo įprastas: atostogos dažniausiai būdavo prie jūros, apsistodavo pas giminaičius, o į restoranus eidavo daugiausia per gimtadienius.
Tėvas sūnui suteikdavo progų užsidirbti. Vienas tokių pavyzdžių – grybavimas. Už kiekvieną grybą Mindaugas gaudavo po keturis centus. Kartą, jau suskaičiavęs 99 grybus ir uždirbęs 3 litus 96 centus, jis vis dar ieškojo vieno grybo, kad suma būtų apvali. Net šungrybis, kaip juokais atsakė tėtis, būtų tikęs, kad šeima galėtų greičiau išvažiuoti.
Pinigų pamokos prasidėjo nuo depozitinių butelių
Panašų požiūrį į pinigus krepšininkas stengiasi ugdyti ir savo penkiamečiui sūnui. Pirmąja praktine pamoka tapo depozitinių butelių rinkimas ir jų pridavimas.
Iš pradžių berniukas dar sunkiai suprato pinigų vertę. Pridavęs butelius ir gavęs tris eurus, jis dalį pinigų išleido sausainiui. Grąžą sudarė daug smulkių monetų, todėl vaikui jų kiekis pasirodė svarbesnis už tikrąją vertę.
Tačiau maždaug per pusmetį sūnus, pasak M. Kuzminsko, pradėjo geriau suprasti taupymo principą. Po vieno butelių pridavimo jis paprašė čiulpinuko. Tėvui pasiūlius jį nupirkti už savo pinigus, berniukas pasirinko pinigus pasidėti į taupyklę. Krepšininkui toks atsakymas tapo ženklu, kad finansiniai įpročiai pradedami perprasti nuo mažens.
M. Kuzminskas pripažino, kad galimybė savo vaikams suteikti daugiau, nei pats turėjo vaikystėje, yra maloni, tačiau kartu reikalauja sąmoningumo. Net galėdami nupirkti vaikui norimą daiktą, tėvai ne visada turėtų tai daryti. Jo teigimu, kartais svarbu vaikui parodyti, kad ne viskas gaunama iš karto ir be pastangų.
Krepšininko karjera taip pat ne kartą buvo derinama su šeimos poreikiais. M. Kuzminskas sakė, kad gimus vaikui atsisakė ne vieno pasiūlymo. Vienas jų iš Vidurio Azijos šalies buvo dvigubai didesnis, tačiau kėlė abejonių dėl saugumo ir patogumo šeimai. Tuo metu Atėnuose, kur jis žaidė, šeimai buvo geriau, todėl pasiūlymo atsisakė. Vis dėlto krepšininkas pabrėžė, kad tokį sprendimą galėjo priimti tik dėl pakankamai geros finansinės padėties.
Baigęs profesionalaus krepšininko karjerą M. Kuzminskas norėtų likti susijęs su šia sporto šaka, tačiau trenerio darbu nesidomi. Jį traukia agento arba skauto veikla – jaunų žaidėjų stebėjimas ir bendravimas. Krepšininkas norėtų lankstaus grafiko ir dirbti su nedideliu skaičiumi žaidėjų, kad galėtų jiems skirti daugiau dėmesio bei išsaugotų laiko sau.
Jis taip pat pastebėjo, kad agentų dėmesys žaidėjams gali keistis priklausomai nuo jų karjeros etapo: būnant pike atsakymo galima sulaukti per dešimt sekundžių, o karjerai artėjant į pabaigą ir mažėjant kontraktams atsakas gali užtrukti. Pats M. Kuzminskas nenorėtų dirbti tokiu principu – verčiau turėtų mažiau žaidėjų, uždirbtų mažiau, tačiau galėtų jiems skirti daugiau laiko. Vis dėlto jis pripažino dar nežinantis, ar būtent tokiu keliu pasuks.

